Labas rytas.
Labas rytas.
Niurzga, būčiau tau prigriebus tokią nemažą, kelių kilogramų. Va, pasigėrėk, kokią nudubasino žiurkių gaudytojai. Truputį ne kokiame apšvietime selfiuką bandžiau daryti. O būtų pas tave gyvenus ir gyvenus. 
Laba, IK tu rimtai? Čia pas tave 
. Ar tu tik šposiji ir foto iš interneto? Ji katino/šuns dydžio. Tokias apmokytas naudoja lsukų išminavimui pasibaigus karui.
Labas rytas.
Užuojauta Buvusioji.Labai didelė nelaimė,laikykis Brangioji.
Buvusioji labai užjaučiu, ir tave ir dar labiau sesę. Labai liūdna kai šitaip.
Buvusioji, užuojauta tau. 
Pas mus irgi. Toks diedukas nuomavo mums žemę. Prieš 10 d palaidojo. O šiandien jo sūnų, mirė lyg tai nuo koronos. Mano metų.
Nirzga, žiurkikė iš mano sandėlio. Tikrai gero katino dydžio ar net didesnė.. Prieš kokius 3 metus patvarkyta buvo. Netoliese yra ferma. Anksčiau karvės buvo, paskui tokia šeima triušius laikė šimtais. Tai žiurkėms ten rojus buvo. Paskui tą biznį užraukė. Žiurkės pradėjo tuntais pas mus eiti. MB įsivaręs į sandėlį tvarko traktorių ir pro atviras duris įsmunka nei tai katinas, nei tai koks tai žvėris. Nusprendė , kad žiurkė. Dar paieškojo, bet pasislėpė parazitė. Išsikvietėme dezinfektorius, kurie prižiūri mūsų ūkį ir pavedėme sugauti. Primėtė nuodų, atvaro po savaitės. Sakau, kaip norite, bet raskite. Radome už konteinrių dar šiltą. Visos darbininkės klykdamos rovė pro duris. Nufotkinau. Paskui po pietų grįžo sūnus iš mokyklos ir užsimanė tos žiurkės. Mol , panas pašiurpins, pasifotkins gal kur kaip su gyva. Skambinu tam vyrukui, klausiu, kur padėjo. Sako, užkasiau. Klausiu ar toli ? Kad tik nepareitų. Mat Didysis penktadienis kaip tik buvo. Sakau, vienas toks prisikėlė po trijų dienų...
Pas mus irgi. Toks diedukas nuomavo mums žemę. Prieš 10 d palaidojo. O šiandien jo sūnų, mirė lyg tai nuo koronos. Mano metų.
Nirzga, žiurkikė iš mano sandėlio. Tikrai gero katino dydžio ar net didesnė.. Prieš kokius 3 metus patvarkyta buvo. Netoliese yra ferma. Anksčiau karvės buvo, paskui tokia šeima triušius laikė šimtais. Tai žiurkėms ten rojus buvo. Paskui tą biznį užraukė. Žiurkės pradėjo tuntais pas mus eiti. MB įsivaręs į sandėlį tvarko traktorių ir pro atviras duris įsmunka nei tai katinas, nei tai koks tai žvėris. Nusprendė , kad žiurkė. Dar paieškojo, bet pasislėpė parazitė. Išsikvietėme dezinfektorius, kurie prižiūri mūsų ūkį ir pavedėme sugauti. Primėtė nuodų, atvaro po savaitės. Sakau, kaip norite, bet raskite. Radome už konteinrių dar šiltą. Visos darbininkės klykdamos rovė pro duris. Nufotkinau. Paskui po pietų grįžo sūnus iš mokyklos ir užsimanė tos žiurkės. Mol , panas pašiurpins, pasifotkins gal kur kaip su gyva. Skambinu tam vyrukui, klausiu, kur padėjo. Sako, užkasiau. Klausiu ar toli ? Kad tik nepareitų. Mat Didysis penktadienis kaip tik buvo. Sakau, vienas toks prisikėlė po trijų dienų...
IK nu žiauru tokios žiurkės. Esu mačiusi laukinę ir ne vieną. Netoli Garso kino teatro buvo tokie sandėliukai, o jų galevkaip šulinėlis kur žmonės maisto atliekas pildavo, ten visada būdavo žiurkių, toks patvšulinėjis būdavo pusseserės nuosavo namo kieme Radviliškyje ten jų irgi visada būdavo. Didelių. Nu bet ne tokių. O panašaus dydžio esu mačiusi parke netoli upės negyvą.
Labas rytas.
Jo,kai laikėme triušius,ryte ateini šildosi prie triušienės triušiukai ir žiurkė.Beveik nesiskyrė nuo triušiukų.Tikiuosi triušienė neprisileisdavo pieno gerti iš jos?
O kai gyvenau miesto centre,šalia buvo sandėlys,kur veždvo makulatūrą,skudurus,o vienu metu kaulus perdirbimui iš mėsos kombinato.Tai kai eidavau į lauko tualetą visada su agaliu,išdaužau tualetą,tada einu į vidų.Siaubas,kai prisimenu.
Pradėjau dirbti pirmus metus agronome tokiame ūkyje. Dyrikas siautėdavo, už menkiausius nusižengimus sukeisdavo vietomis su kitų padalinių agronomais. Ir vieną dieną iš šiltnamių agronomės patapau sėklininkystės vadove. ( Beje, per nepilnus metus pabuvau dar keturiose pozicijose). Kaip tik prasideda kūlimai, su pirmu sunkvežimiu grūdų atvarau į sandėlius. Apeiname, apžiūrime, į kuriuos aruodus suleisti. Einu per sandėlį, o nuo sąramų žiurkių uodegos kaip virvės kabo. OK , vairuotojas nuvairuoja prie suleidimo duobės, sandėlininkas įjungia norijas. Tik sucypė kelias balsais, norija pradėjo spjaudyti į aruodą šneko patrintas žiurkes. Ir daug. Dar prisidėjo iš kitų norijų, matyt , vibracijos išsigando. Tik žiūriu, į mane atvaro kokių 30 baisulinių žiurkių pulkas. Dar niekad gyvenime nebuvau taip bėgusi. Prilėkiau prie sunkvežimio, atplėšiau duris ir strimgalviais į kabiną. Mol, užsibarikadavau. Žiurkių pulkas nuvarė į dirbtuves. Paskui vairuotojai skundėsi, kad per naktį laidus mašinose nugraužia. Bet po truputį aprimo ir parsirado vėl į sandėlius/
Paskui jau apsivedę gal metus laikėme kelis jautukus atšėrimui. O mūsų daugiabučio tvartai buvo netoli ūkio kiaulidžių. Kas ten dirbdavo, tai nešėsi į tuos tvartukus miltus maišais. Žiurkių rojus buvo. Ateini ryte pašerti jaučių, imi šakę, iš po ėdžių išvaikai katino dydžio žiurkes, šakių kotu aptvatyji jaučius, kad nelįstų badytis ir šiaip taip pašeri, pagirdai.
Tai va, gyvenimas buvo toks spalvingas, kad jau nebaisu būtų susitikti ir su laukiniu džiunglių tigru.
Paskui jau apsivedę gal metus laikėme kelis jautukus atšėrimui. O mūsų daugiabučio tvartai buvo netoli ūkio kiaulidžių. Kas ten dirbdavo, tai nešėsi į tuos tvartukus miltus maišais. Žiurkių rojus buvo. Ateini ryte pašerti jaučių, imi šakę, iš po ėdžių išvaikai katino dydžio žiurkes, šakių kotu aptvatyji jaučius, kad nelįstų badytis ir šiaip taip pašeri, pagirdai.
Tai va, gyvenimas buvo toks spalvingas, kad jau nebaisu būtų susitikti ir su laukiniu džiunglių tigru.
Labas rytas.
