Labai ūkiški patarimai
Beveik kožną dieną kas nors čia vis pasiklausia ar išsipasakoja, ką če tokio prašmatnesnio tom Kūčiom sumąstė. Paskaitau, pavartau ir mįslinu, ka musiet aš viena ant šito balto svieto likus, kuriai Kūčios yra gražu, bet ka te pajiest ką tektų, tai gyvenime taip nier buvę. Geriausia žiuvis man vistiek yra keule, silkės aš iš principo nejiedu, o grybai jiedami yra tik ką tik nuskinti iš miško ir padaryti su bulbom ir grietine. O visoki te šampinjonai man negroj, nors ir įmetu retkarčiais aš juos pačečkavojus kokion pachliobkėn ar kokian padažan, tipo a le skonis pagerieja, nieka aš nesuprantu, bet stengiuos tuom šventai patikiet.
Tai, vien žo, kaip čia tas Kūčias labiau jiedamas padaryt ir ka mažiau prie tos dukofkės reiktų stoviniuot? Bo man, žinokit te tie visi karpiai pataluose, upėtakiai garbiniuose ir lašišos debesyse, tai skamb taip, lyg man kas lieptų dabar tuoj pat priskust bulbių 400-ams snukių i da iškart rankytėm sutarkuot jąsias, kad maža nepasirodytų.
Žiekit, reik ka būtų dvyleka patiekalų. Nu i skaičiuojam:
1. Duona I bulka (galiam ir du patiekalus padaryt viens duona, kits bulka).
2. Virtos bulbos. Arba keptos. Arba su lupynom. Arba visos trys atskiruose bliūduose, tai če jau trys patiekalai.
3. Rauginti kopūstai. Tokie tiesiai iš bačkos arba iš slovikėlio, kurių pilna visuose prekybos centruose ir kur jie kažkodėl vokiškai vadinasi zauerkrautais. Kas netingiat, galit pusę susismožyt su cibuliais ir morkom, beigi pomidorų pasta. I bus jum du patiekalai. Su bulbom - pats tas.
4. Burokėlių i pupelių mišrainė su cibuliais. Paprasčiausis dalyks žemėj. Man skaniau tie nemarinuoti, tai tik sutarkuoni, cibulio smulkiai papjaustai ir pupelių skarbonkę išpili, išmaišai su keliais lašais aliejaus ir vualia, ir kabliuok su tom bulbom ir žiuvim. Ant rytojaus, jeigu dvasios naktį nesujied, tai galiama majonezo šmurkštelt ir bus jau nebe Kūčių, o Kaliedų mišrainė.
5. Žiuvis. Nu gerai. Tik jokių ten iškamšų ir priekamšų. Pajemi paprastą šaldytą heką, nu būn ten ir ne hekas, o visokios makadamijos ir poseidonijos, koks te skirtums. Tik lai būn file, kas dažniausiai reišk, ka nebus tų ašakų, kuriomis gerklę gali persibest ir čiupinėtis visa vakarą juos iš gomuria rankiojant ir klijuojant ant lėkštutės krašto. Tai va. Pajemi tą heką. Atšildai. Apkrapini mėgstamais prieskoniais, pavolioji miltuose su kiaušinia plakiniu i kepi. Greitai ir paprastai, ir būn skanu dažniausiai. Jeigu kas čia daba bandys kabinietis, kad kiaušinia plakinys netink, tai jum i bulka tada netink, nes ten yr tikimybė, kad kiaušių yra įmakliuota. Man tink, nes aš tokion gilion religinėn ekstazėn da neįkritus.
6. Silke. Tai su ja nieka daryt nereik. Pajiemei ir patiesei iš viedriuko tiesiai. Prie bulbių pats tas. Arba prie burokielių mišrainies. Kas netingiat, galit pakepyt morkų su cibuliais ir užklot, ka nesušaltų ar savo nuogybės nesigiedytų. A kas tingiat kaip aš, tai galiama gatavos nuspirkt su viskuo. Man net labiau patink, bo ten dažniausiai to kažko būn daugiau nei silkės, tai su bulbom ar duona, nenumirštu paragavus ir aš. Aplamai tai, jei kas mėgst tą silkę, tai Kūčios gali būt kaip 2x2. Bulbos, duona ir 10 silkių su skirtingom kaldrom: burokėlių, grybų, morkų etc. Kūčios done.
7. Šprotai. Va. Šita žiuvis yra vienintelė žiuvis, kurią aš jiedu su pasimėgavimu. Dažniausiai viską per Kūčias ir sujiedu, bet jeigu kam liktų, tai ant rytojaus sugrūdat su majoniezu ir kiaušinia tryniu ir pridedat į kiaušinia baltymą. Nu supratot, čia tokie vieno gurkšnio krepšeliai gaunas.
8. Žuvies piršteliai. Iš vis pfff. Pakepei 2 minutes ir sudėjai lėkštutėn. Galiama sudiet kaip tam kaladielių žaidime ka būtų. Kur apatinį ištrauki i visas bokštelis nuvirst velniop. Užtat smagu.
9. Žirneliai. Iš slovikiuko. Taip va bliūdelin supili i visks. I patiekals. I prie bulbių, i prie pirštelių. O ant rytojaus tiesiai balton mišrainėn ir kaliedinis laifhackas.
10. Grybai. Aš jau apie juos kažkur aukščiau pasisakiau, kokius aš juos miegstu, bet ne apie didvyrius daina. Bet šampinjonų aš Kūčiom neperku ir ką jūs man. Vienžo, man patink tie marinuoti iš slovikiukų. Prie bulbų pats tas. Bet, kad jau nebūt visai tingine, tai aš juos dar pakepu. Kol visi actai iš jų išgaruoj ir jie šokiniet iš petelnės praded. Todėl jie mane bišk nervin, tai duodu savo Apolonui kept, jeigu nedirb nabags. Tegu atsišaudo. Prieskonių jiem jokių nebereik. Pakepi, kol sukepa ir krauni bliūdelin, kol visi neiššokiniejo bekepant. Arba jiedat tiesiog marinuotus. Tokie mažiūčiai būn su kepurytėm i koteliais. Nežinau, kaip vadinas, bet gražiai atrodo ir yra jiedami.
11. Šližikai. Nuspirkau šįmet trijų rūšių ir dydžių. Tai, jeigu supilsiu vienan bliūdan, bus viens patiekals, o jei į tris, tai trys, palei mano skaičiavimus. Dar įsigijau gatavai maltų aguonų ir jei netingėsiu, tai užpilsiu saldytu vandeniu i bus da viens patiekals.
12. Kisielius. Aišku, kad spanguolių. Aišku, ka iš pakelio. Gerai ten yra su juo. Su šližikais nugurgt pats tas.
Aš va tik nežinau skaičiuot Kristaus kūną ir kraują prie tų 12 patiekalų a neskaičiuot. Nu, ta prasme plotkelę ir vyną. Kas tingiat skaičiuokit, o kas netingiat neskaičiuokit. Taip, kažkaip.
Va i visks. Mano Kūčios bus greita bimbima i be jokia galvos skausma, be jokių nėriniuotų upėtakių ir lašišos trikampiukų avokado kvadratukuose. Kas tur laiko te su jais žaist, lai sau žaidž, aš kartais net ir Likeą galiu padiet. Už ištvermę. O man už šitą jovalą prašom atleist, nu nesmi aš ideali šeiminykė. Ir jau nebūsiu.
Gerų jaukių artėjančių Kūčių, ka nebūtumiet nusiplūkusios kai artojai ir turietumėt jiegų su savo brangiausiais žmoniem pabūt i pabazarint ne tik apie puodus tą tylų vakarą
. Na žmogaus galimybės beribės, kartais stebuklų būna. Ir dažnai nugyvena kur kas ilgiau nei medikai prognozuoja. O be to viskas dabar be proto greit keičiasi, tobulėja, naujų vaistų ir metodų išrandama. Pažistamų nergaitei galvos auglį per nosį išoperavo. 
nors bijojo, kad neprieis nes per toli nuo nosies buvo. Pavyko.
