Buvusioji, dar tiksliai nežinau. Organizuojasi kompanija. Duok dieve, susirinks grupė.
Prancūziškai laisvai bazarina MB. Jis ilgai buvo vienos firmos atstovas Lietuvoje, dar prancūziškų projektų koordinatorius. Pragyveno ten su tarpais apie metus. O aš tik nuskrisdavau savaitei. Tai ir kalbėjimas - juokingiau nebūna. Na, kavos puodelį užsisakyčiau, duonos nusipirkčiau, bet daugiau ne mano jėgoms.
Jau geriau baisia anglų arba vokiečių kalba.
Bet prancūzai mane žavi nuostabiu atsipalaidavimo jausmu Atrodo, kad gyvenimas jiems skirtas tiesiog mėgautis gyvenimu, daug nesukant dėl nieko galvos.
Kol vyko projektas, jie pas mus tokiame bendrabutyje gyveno. Tai vos ne kas vakaras vieni pas kitus vakarieniaudavome. Nesusikalbėdami su niekuo aplink, jie dažnai patekdavo į kuriozines situacijas. Pvz: susigalvojo vienas nuvykti į Anykščius ir žirgyne išsinuomavęs arklį pajodinėti. Kažkur nujojo tolokai, arklys jį numetė ir pabėgo. Pasiklydo kažkur miškuose laukuose. Lietuvis iš baimės numirtų ir keiktų dieną, kada gimė. O prancūziokas kažkaip sugebėjo išsikapstyti iš miško, kur tai rado telefoną, prisiskambino man. MB nebuvo, o aš toks kalbos žinovas. Nelabai ką galėjau suprasti ir padėti. Tik supratau, kad bėda ir blaškiausi kaip višta. Mobiliųjų irgi dar nebuvo. Žodžiu , vyrukas pasigavo mašiną ant kelio ir parvyko namo. O laimingas, o pasakojo vakare MB nuotykius.
