O man ten kasdien tiesiog iki kulkšnių per buzą su ilgiausiais guminokais reikia iš sandėlio paukštynui grūdų parsinešti, lapų. Kaskart keikiu viską aplink.Gal dar ryt suskinsiu paskutinius obuolius ir kriaušes.
Vakar per lietų man moterytės sutvarkė žiemai šiltnamį. Dar yra dėžutė , keli kilai agurkų. Ryt nusilupsiu ir pasigaminsiu gal paskutines salotas iš savų.
Liko kopūstai, ridikai, porai, salierai. Vienos veislės kukurūzai ko gero nebeprinoks. Gal dar kelias cukinijas parsinešiu, jeigu guminokų nepaliksiu tarp jų.
O gėlynuose dar vis žydėjimas. Jurginai, serenčiai, galtonijos visame gražume, burnočiai tie raudoni snargliniai, palei namą sugalvojo vėlai sodintos piliarožės gyvenimu džiaugtis. Rožės viena kita, kurios nesupuvo. Ai, dar patagononės verbenos, petunijos tos paprasčiausios. Žioveiniai, kai kur dar kosmėjos. Tulpės dar nė neplanuojamos sodinti, turiu jų du kibirėlius.
Susinervavau. Parkelyje buvo du dideliausi kupstai snieguolių. Pasižymėjau pagaliukais, norėjau persodinti į gėlynus. Kažkas iš maniškių su trimeriu nušienavo ne tik žolę, bet ir kuoliukus.
