Labas rytas.
Ačiū mergikės.
Labas rytas,
Dėkui Ingrida už vaišes
Kaune lyja iš pasiutimo: visą naktį ir dar dabar nenustoja. Kažin čia visoj Lietuvoj taip ? Vakar dieną tai kaime nelijo ....
Dėkui Ingrida už vaišes
Kaune lyja iš pasiutimo: visą naktį ir dar dabar nenustoja. Kažin čia visoj Lietuvoj taip ? Vakar dieną tai kaime nelijo ....
Lyja lyja žiauriai ir pas mus ir dar vėjas toks nemalonus.
Vaikus išleidome,sugundžiau mb užsukti į derliaus mugę.Labai išreklmuota buvo,bet viską sugaino oras. Tai nors latviškų sūrių nusipirkom,daugiau ūpo nebuvo nieko.
Vaikus išleidome,sugundžiau mb užsukti į derliaus mugę.Labai išreklmuota buvo,bet viską sugaino oras. Tai nors latviškų sūrių nusipirkom,daugiau ūpo nebuvo nieko.
Laba
Pas mus prašniokštė kruša Bet jau tokia stipri Paskui saulė pasirodė Avietės liko nenuskintos. Nedaug tų rudeninių, bet vistiek reiks pasiimt , nepaliksiu supūt ant krūmo.
Pakliuvo vakar žiurkiuks į pelių spąstus, tai su visais spąstais po perdanga tolyn nubarškėjo vidury nakties , palindo po skersiniu, kad neberadom. Tai šiandien lupom lubas lauk, kad paimt Kitaip būt pradėjęs smirdėt ... Dabar pririšom spąstelius , jei pasikartotų toks žvėris kažkur parazitės turi takus prasigraužusios ir vis pareina. Tai spąsteliais taip ir gaudom , tokioj vietoj vienoj vis pakliūdavo . Vėliau jau nebeatlenda, kai jau atšąla. dabar pats tas jų lindimo laikas , ieškosi žiemai šiltos vietelės
Pas mus prašniokštė kruša Bet jau tokia stipri Paskui saulė pasirodė Avietės liko nenuskintos. Nedaug tų rudeninių, bet vistiek reiks pasiimt , nepaliksiu supūt ant krūmo.
Pakliuvo vakar žiurkiuks į pelių spąstus, tai su visais spąstais po perdanga tolyn nubarškėjo vidury nakties , palindo po skersiniu, kad neberadom. Tai šiandien lupom lubas lauk, kad paimt Kitaip būt pradėjęs smirdėt ... Dabar pririšom spąstelius , jei pasikartotų toks žvėris kažkur parazitės turi takus prasigraužusios ir vis pareina. Tai spąsteliais taip ir gaudom , tokioj vietoj vienoj vis pakliūdavo . Vėliau jau nebeatlenda, kai jau atšąla. dabar pats tas jų lindimo laikas , ieškosi žiemai šiltos vietelės
Vakar visos liūtys išlijo virš Panevėžio. O pas mus pusė velnio, tik jau vakare debesiukas užėjo. Kaip tik vežiau vaikus iš miesto, tiesiog apgraibomis parvairavau.
Šiandien ne tai kad lijo, greičiau purškė labai nemaloniai.
Išsispaudžiau sulčių, kaitinsiu iki vidurnakčio. Du bidonai laukia.
Žolia, o jei žiurkiukas po pamatais... Tektų namą perstatyti. Ko neturėjome katino, peliokai ir pas mus lįsdavo. Dabar nebebela ... Tik tiek, kas spėjo apgraužti šaldytuvo tarpines, tai rūpūžės. Pas mane visa technoka įmontuota į spinteles. Kartą atsidarau šaldytuvą ir toks jausmas, kad kažkoks lapas nupleveno ir užkrito ant galvos. Kaip sykis buvau ką tik smarkiai susigarbiniavusi chemiškai frizūrą, tai ką ten pajausi per negrės garbanas. Bet pajutau :tas lapas dar ir kruta. Jau kaip tėškiau nuo galvos pelę... Tada jau rytojaus dieną nulėkus papirkau klijų. Patepliojau lapus ir palei sienas išdėliojau. Buvo rekordas : per vakarą septyni nevidonai prilipo.
Su tais klijais tai esame prisicirkinę. Dar gyvenome bute, o ten rudenį pelės kaip į festivalį traukdavo. Irgi po šaldytuvu pakišau lapą su klijais. Ryte atsikėlusi geriu kavą ir lyg kažkas bruzda, ciepsi. Kol dašuto : grobis yra Išsitraukiu lapą OMG Visai nelauktas svečias prilipęs. Pabėgęs vaikų žiurkėnas ir jau nuo galvos iki kojų klijuotas ir dar prie popieriaus prikaltas. Tuo laiku susikėlė vaikai ir prasidėjo Sodoma Gomora ar net didesnė ašarų pakalnė.
Reikia išvaduoti nuo klijų . Klausimas : kaip ??? Puolu prie visažinio interneto. Tik ten tokiu klausimu menkas patarėjas. Kadangi klijai kaip kramtoma guma, randu aukso vertės patarimą : reikia tepti sviestu. Na ką, pašildome sviesto ir gausiai apipilame vargšą žiurkėną. Upsss. Nesuveikė. Buvo kilusi mintis apipilti visą tą gumulą benzinu ar acetonu, tik verksmai per visą namą ir stvarstymas iš rankų išgelbėjo žiurkių. Įtariu, cheminės atakos būtų neišgyvenęs. Taigi problema liko, plius dar sviestuota. Atėjo supergeniali mintis, sugalvojau žiurkėną pavolioti miltuose. Tada bent jau galima buvo paimti į rankas. Tada su manikiūrinėmis žirklutėmis kirpau nuo jo klijų- popieriaus- sviesto - miltų mišinį. Šiaip taip , vietomis kumpius įkirpdama, išlaisvinau. Ir tai šalia dviem mažiams klykiant : nekirpk, jam skaudėėėėės. O bet stebukle : išgyveno. Įleidome pas jo patelę, tai ta po kelių dienų tvarką padarė : nukramtė nereikalingus šarvus. Vargšas nupliko nuo eksperimentų, bet paskui vėl apžėlė.
Šiandien ne tai kad lijo, greičiau purškė labai nemaloniai.
Išsispaudžiau sulčių, kaitinsiu iki vidurnakčio. Du bidonai laukia.
Žolia, o jei žiurkiukas po pamatais... Tektų namą perstatyti. Ko neturėjome katino, peliokai ir pas mus lįsdavo. Dabar nebebela ... Tik tiek, kas spėjo apgraužti šaldytuvo tarpines, tai rūpūžės. Pas mane visa technoka įmontuota į spinteles. Kartą atsidarau šaldytuvą ir toks jausmas, kad kažkoks lapas nupleveno ir užkrito ant galvos. Kaip sykis buvau ką tik smarkiai susigarbiniavusi chemiškai frizūrą, tai ką ten pajausi per negrės garbanas. Bet pajutau :tas lapas dar ir kruta. Jau kaip tėškiau nuo galvos pelę... Tada jau rytojaus dieną nulėkus papirkau klijų. Patepliojau lapus ir palei sienas išdėliojau. Buvo rekordas : per vakarą septyni nevidonai prilipo.
Su tais klijais tai esame prisicirkinę. Dar gyvenome bute, o ten rudenį pelės kaip į festivalį traukdavo. Irgi po šaldytuvu pakišau lapą su klijais. Ryte atsikėlusi geriu kavą ir lyg kažkas bruzda, ciepsi. Kol dašuto : grobis yra Išsitraukiu lapą OMG Visai nelauktas svečias prilipęs. Pabėgęs vaikų žiurkėnas ir jau nuo galvos iki kojų klijuotas ir dar prie popieriaus prikaltas. Tuo laiku susikėlė vaikai ir prasidėjo Sodoma Gomora ar net didesnė ašarų pakalnė.
Reikia išvaduoti nuo klijų . Klausimas : kaip ??? Puolu prie visažinio interneto. Tik ten tokiu klausimu menkas patarėjas. Kadangi klijai kaip kramtoma guma, randu aukso vertės patarimą : reikia tepti sviestu. Na ką, pašildome sviesto ir gausiai apipilame vargšą žiurkėną. Upsss. Nesuveikė. Buvo kilusi mintis apipilti visą tą gumulą benzinu ar acetonu, tik verksmai per visą namą ir stvarstymas iš rankų išgelbėjo žiurkių. Įtariu, cheminės atakos būtų neišgyvenęs. Taigi problema liko, plius dar sviestuota. Atėjo supergeniali mintis, sugalvojau žiurkėną pavolioti miltuose. Tada bent jau galima buvo paimti į rankas. Tada su manikiūrinėmis žirklutėmis kirpau nuo jo klijų- popieriaus- sviesto - miltų mišinį. Šiaip taip , vietomis kumpius įkirpdama, išlaisvinau. Ir tai šalia dviem mažiams klykiant : nekirpk, jam skaudėėėėės. O bet stebukle : išgyveno. Įleidome pas jo patelę, tai ta po kelių dienų tvarką padarė : nukramtė nereikalingus šarvus. Vargšas nupliko nuo eksperimentų, bet paskui vėl apžėlė.
Labas rytas.
Man irgi pirma mintis buvo miltai po sviesto atakos.
Pas mb atvažiavo klientas kur dezenfikuoja patalpas,davė nuodų,juokėsi,kad paverkiau parduotuviniai nuodai nepadeda,sakė ten žaidimas tie nuodai.Tikrai po jo duotų nuodų,po kiek laiko neliko nei vieno pelioko.O sandėliuke kur laikau pomidorus,tai žiurkiukas kažkur pastipo tai gal 4-5 dienas dvokas buvo siaubas,paskui dingo.
Nu , Iš Kaimo, pasijuokiau iš tavo odisėjos. Beliko tik keptuvėn - paniruotas pelius kaip priklauso
Joa, jei po pamatais, tai beliktų namą griaut Nu bet kokia baisi smarvė tų pastipusių , kol išsivėdluoja. O lubos koridoriuj iš lentelių spausto popieriaus, tai gan lengvai ten mums išsiėmė
o katė mūsų vasarą iš laukų tampė visokius peliokus, o kai į namus lenda, ji miega balkone ant sofos . Ir laukia , kol ėst bus įpilta.
Tų klijų nesu bandžiusi, gal ir geriau būtų - prilipę niekur nebenulekia.
Joa, jei po pamatais, tai beliktų namą griaut Nu bet kokia baisi smarvė tų pastipusių , kol išsivėdluoja. O lubos koridoriuj iš lentelių spausto popieriaus, tai gan lengvai ten mums išsiėmė
o katė mūsų vasarą iš laukų tampė visokius peliokus, o kai į namus lenda, ji miega balkone ant sofos . Ir laukia , kol ėst bus įpilta.
Tų klijų nesu bandžiusi, gal ir geriau būtų - prilipę niekur nebenulekia.
Labas rytas,
Ingrida,
Gyvenimas būtų daug laimingesnis, jei gimtume būdami 80 metų ir kasmet jaunėtume iki 18 metų. (Markas Tvenas) Linkiu su bėgančiais metais nesenti, bet tik jaunėti. Su gimtadieniu.
Ir jungiuosi prie Kaimietukės puokštės, gražesnės neradau
Aha ir į orkaitę
Žiūriu ne man vienai panašios mintys
Ingrida,
Gyvenimas būtų daug laimingesnis, jei gimtume būdami 80 metų ir kasmet jaunėtume iki 18 metų. (Markas Tvenas) Linkiu su bėgančiais metais nesenti, bet tik jaunėti. Su gimtadieniu.
Ir jungiuosi prie Kaimietukės puokštės, gražesnės neradau
QUOTE(IngridaB @ 2017 10 09, 07:15)
Man irgi pirma mintis buvo miltai po sviesto atakos.
Aha ir į orkaitę
Žiūriu ne man vienai panašios mintys
Mes vis pelėms kaime paliekam saldainukų . Raudonų nelabai mėgsta, mėlini geriau Svarbu nepalikt daug - tada susilepia , dažniausiai į MB batus Pavalgę saldainukų anos išeina kažkur vandems ieškot ir nusibaigia.
Šią vasarą gyvena laukinis katinas, baikštus . Už stiriną baikštesnis mane pamatęs griovio dugnu šliužia. Gerientis . Nes darže nei vienas burokėlis nei viena morka nesugiaužta . Kaip susitart , kad per žiemą pagyventų ?
Dusia, o jeigu jam vis kokio pieno palakti paliktum ar pašariako? Seniau turėjome kaip saugyklą tokias fermas, ten vis beglobių katinų atsirasdavo. Buvo tokia laukinė Baltukė. Maitinome sočiai ir gerai, bet taip niekam nepasisekė jos paglostyti.
Negaliu, neviltis dėl lietaus...
Negaliu, neviltis dėl lietaus...
QUOTE(Iš Kaimo @ 2017 10 09, 19:36)
Dusia, o jeigu jam vis kokio pieno palakti paliktum ar pašariako? Seniau turėjome kaip saugyklą tokias fermas, ten vis beglobių katinų atsirasdavo. Buvo tokia laukinė Baltukė. Maitinome sočiai ir gerai, bet taip niekam nepasisekė jos paglostyti.
Negaliu, neviltis dėl lietaus...
Negaliu, neviltis dėl lietaus...
Laba, baisu lietus. Mano nauja tujų tvora vandeny stovi.....nuo kaimynų stogų pas mus upeliai bėga. Rašysiu skundą. Jau neištrivoju. Ar tylėt? Bjauri aš, bjauri, bet kodėl turiu nukentėt....
Panos, kada ir ksip į lauką hiacintus sodint. Noriu tėvelių kapą pavasariui papuošt. Sodindavau tulpes, noriu pakeist.
Neesu jų auginus