Ar imanoma Lietuvoje pagimdyti namuose?

as matau uzdara rata: moterys "atiduoda" savo gimdyma profesionalams, tikedamos, kad tokiu budu bus saugios, kartu perkelia ir visa atsakomybe. tai zinodami medikai siekia apsidrausti nuo "netiketumu", bet kartu agresyvi gynybiska gimdymo prieziuros taktika yra potencialiai rizikinga motinai ir naujagimiui.
manau, kad iseitis is sio uzburto rato - skatinti moteru samoninguma, suteikti joms informacijos, ziniu apie gimdyma ir psichologini palaikyma. o medikams - buti maziau gynybiskiems, atviresniems, sugebeti teikti gimdymo pagalba, o ne buti gimdymo dirigentais.

Pritariu
Prie viso sito dar reiktu ir atitinkamos valstybine politikos.

Kaip čia pasakius...juk įrodyti sunku ir beveik neįmanoma, nebent gimdymas buvo filmuotas ar pan. - o popieriukuose paskui įrašyti galima bet ką, būtas ir nebūtas komplikacijas, būtas ir nebūtas medikų taktikas ir pan....Rezultate - gydytojas neklydo, o kaip tik, padarė viską ką galėjo.



Kol Lietuvoje pribuvėjos ir naminiai gimdymai "neegzistuoja" , tol visa atsakomybė tenka tik tėvams. Kitur, kiek žinau, taip nėra.

Nors daug kam tai atrodo nepriimtina, bet ir medikai, kaip ir visi kiti, padaro klaidu, tiek uzsienio, tiek Lietuvos. Tik skirtumas tas, kad uzsieny jie gauna toki atlyginima, kad gali apsidrausti arba juos apdraudzia ligonine, todel savo klaidu jie nebijo pripazinti. Lietuvoje to nera.

Kita vertus, net ir viska padarius teisingai, kartais vis tiek pabaiga liudna, nes taip jau yra - zmones mirsta, ligos komplikuojasi.
Ar manote, kad mirciu ir komplikaciju butu maziau, jei visi gimdymai vyktu be mediku isikisimo?

Manau, kad daugiau tikrai nebūtų. Bent jau CP operacijos nebūtų atliekamos 1/4 atveju, o juk jos ir atliekamos su(si)komplikavus gimdymui/ą, tiesa?
Leisiu sau pafantazuot... Tą energiją ir lėšas, kurias gydytojai akušeriai - ginekologai išeikvoja patologijų paieškai, gąsdinimui, perspėjimams ir apsidraudimams - nukreipiame nėščiųjų švietimui apie natūralų gimdymą, nuskausminimo galimybes, moters kūno galias, technikų, kaip įveikti baimę ir stresą mokymui, jogos ir meditacijos užsiėmimams, fizioterapijai, ypač vandeny, socialiniams nėščiųjų užsiėmimams... Esu tikra, jau savaime sumažėtų kvalifikuotos pagalbos poreikis - jei moterys atsipalaiduotų nuo dusinančios baimės, su kuria daugumai siejas gimdymas...
Dėl vaiko mirties - apsaugok Viešpatie, nuo žinojimo, kaip tada būna ir kaip jautiesi tuomet - kieno atsakomybė... Bet labai didele dalim renkuos namų gimdymą, nes noriu apsaugot savo vaiką nuo ligoninės ir medikų priežiūros patirties nuo pirmųjų dienų. Mudvi ne LIGONės ir LIGONinės mum nereik , bent kol kas nėra tam jokių ženklų (nors anot mano pirmosios gydytojos, CPO man turėjo būt atlikta dar prieš porą savaičių ).
O dėl sistemos, tai "iš viršaus" neprasideda jokie teigiami pokyčiai - sistemai patogu veikt savo tvarka, įsisenėjusiu ritmu. Tuo tarpu tai, ką padarė tokios "atsakomybės neturinčios ir nekvalifikuotos" moterys kaip, pavyzdžiui, Jurga Lietuvoj ar Ina May Gaskin JAV, daro įspūdį... Ir už teigiamus pokyčius ligoninių gimdymo skyriuose visos moterys turėtų būt kiek dėkingos "natūralistėms" ir šiaip visom mąstančiom, klausiančiom moterim...
Na, o Olandijoj niekad nebuvo nutrūkus pribuvėjystės tradicija - tiesiog "bobutės" ėmė įgyt diplomus ir toliau tęsė savo darbą, arba akušerės tapo "bobutėm"... Ir gimdyt namuos nebuvo uždrausta ir nepasidarė mažiau "krūta", kaip kad atsitiko, pavyzdžiui, pas mus.

Iš tiesų? Labai gaila. Bet ir pribuvėjoms pasitaiko neapsižiūrėjimų. Gaila, nes kaip supratau, dr J nebepriiminėja natūralių gimdymų? Iš tiesų, tuomet kas dar Vilniuje galėtų priimti natūralų gimdymą?

Lietuvoje tarpukario laikotarpiu buvo bandymų bobutes mokyti, šviesti, nors daugelis gydytojų į jas žiūrėjo iš aukšto (galima paskaityti apie tai Irenos Paukštytės knygoje). O karas ir laikas po karo visiškai sugriovė pribuvėjystės meną. Dabar bandom atstatyti iš naujo.

Gimdymų namuose legalizavimas tikrai nesumažintų gimdymų namuose skaičiaus. Priešingai, padidintų. Nes yra daug moterų, kurios norėtų gimdyti namuose, bet dėl neegsiztuojančios sistemos atsisako tai daryti. Pvz., Natukė taip ir nedrįso pasakyti apie savo ketinimą - vieną iš alternatyvų - gimdyti namuose Šilutės ligoninės personalui. Ragnez irgi rinkosi ligoninę nes egzistuojantis pasirinkimas gimdyti namuose neatrodė patenkinamas.
Kai kam netinka dabar esančių pribuvėjų asmenybės, o pasirinkimo nėra.
Lygiai taip pat pasirinkti gali tik vilnietės ir kaunietės, nes praktiškai sunku užtikrinti, kad pribuvėja galės ir laiku atvyks į gimdymą kitame Lietuvos gale. O jei pribuvėja kur nors išvyksta, tai pasirinkimo gimdyti namuose irgi nelieka.

O ar visi gimdymai turi vykti be medikų įsikišimo? Juk ir kalbam apie tai, kad medikų įsikišimo reikia tada, kai gimdymas nesklandus. Pvz. skersai guli vaikelis. Arba placentos pirmeiga. Ir čia jau sukis kaip nori, be medikų įsikišimo nieko nepadarysi. Ir čia jau pagarbiai lenkiuosi prieš medikus, kad jie gali išgelbėti ir mamą ir vaikelį.

Kita vertus, kai pati domėjausi, radau UK akušerių draugijos statistiką, kad gimdant namuose komplikacijų yra mažiau nei ligoninėje. Tai privalumas. Trūkumas - toks komplikacijos, kurios įvyksta namuose paprastai būna sunkesnės, nei ligoninėje. Galbūt dėl to, kad moterį reikia pervežti į ligoninę ir tai užtrunka. O gal dėl to, kad ligoninėje niekas nelauktų ilgai, imtųsi intervencijų anksčiau, apsidrausdami.
Bet vidutinių komplikacijų ligoninėje daugiau.

Tai irgi įvertinau pasirinkdama gimdymą namuose. Kad mažiau galimybių gimdymo komplikacijoms, o jei jų bus, tai bus sunkesnės. Buvau tam pasiruošusi.

Beje, Odeno ligoninę Prancūzijoje uždarė po to, kai vienas vaikelis gimdymo metu mirė.

Raideles, gal gali patikslinti, kas buvo vadinama vidutinėmis ir sunkiomis komplikacijomis

Sazha, as stebiuosi tavo drasa ir aisku, linkiu, kad tavo gimdymas namie gerai pasibaigtu

Ech, tai isnaikinkim visus gydytojus, sukiskim i kalejima uz moteru demoralizavima ir zalojima. Kam metyti pinigus ir gadinti zmonems gyvenimus?

Tik pries taip teigiant reiktu prisiminti, kad prieslaikiniu gimdymu daznis 5-6%, eklampsijos daznis apie 1%, sedmenu pirmeigu apie 3-5%, skersine vaisiaus padetis iki 0,5%, atlostines pirmeigos 1%, anatomiskai siauras dubuo 5%, placentos pirmeiga 0,2-0,8% visu gimdymu. O kur dar gimdos atonija, endometritai, gimdos plysimai ir kt., kuriu procentuku dabar greitai nerandu.

Zodziu, nereikia pereiti prie fanatizmo.

Arven, eik mokytis. Bent nauda bus. Gana nesąmones taukšt. Mačiau, kituose skyreliuose esi populiaresnė, tu ir tavo konsultacijos, pagrįstos vadovėliais - ir niekuo daugiau.
Bet kuri "bobutė" su dvidešimt metų kūdikių priėmimo praktikos man, prasidėjus gimdymui, būtų nauingesnė, reikalingesnė ir priimtinesnė, nei tokia statistika "pasikausčiusi" virpanti - drebanti specialistė Tebūnie tai fanatizmas - man savas, tau - savas.
Leticija, ačiū už linkėjimus. Tiesa, mane irgi stebina drąsa moterų, į medikų rankas be mažiausio klaustuko atiduodančių save ir savo vaiką. Gimdymo istorijas SM jau bijau skaityt... Stebina drąsa draugių, tikinčių kiekvienu savo gydytojos - prižiūrėtojos žodžiu - kaip minėjau, jei reaguočiau taip pat, jau "laimingai" sūpuočiau 37 nėštumo savaitę iškraptytą savo mažutę.

Ech, i asmeniskumus nesu linkus veltis. Forumas laisvas ir ne Jums mane siuntineti.
Beje, gimdymu priiminet ir nesisiulau, tik siulau mastyt logiskai, paziuret i abi puses pries einant per kelia.
Matau pliusu ir minusu abiejuose variantuose.