Ar imanoma Lietuvoje pagimdyti namuose?

Klausdama, kaip įsivaizduojat profesionalią akušerę, aš lenkiu link to, kad žodis pribuvėja dažnam asocijuojas su skarota bobute su lino rankšluosčiu ir šilko siūlu bambutei, o ir akušerės pas mus labai nuvertintos, nors ne kartą teko girdėt, kad ligoninėse jos dažniausiai daugiausiai laiko praleidžia su gimdyve, daugiausiai jai padeda, neretai turi daugiau gimdymų patirties nei pats gydytojas. Manau, būtent jų darbe ne universiteto diplomas yra svarbiausias (kaip beje, ir bet kuriam darbe ). Pameni filmo medikes, prisipažįstančias, kad per studijas vargiai kada matė normalų gimdymą? Na, jau tikrai nenorėčiau patekt į tokios diplomuotos specialistės rankas, kuri gal mano gimdymo bijotų labiau nei aš pati...
Taip, pagalvoju apie plyšimą. "Pamokėlių" nėščiosioms metu net kalbėjom apie jų priežastis - būtų verta paklausyt visom moterim, nors, kol negimdžiau, nežinau, kaip sekas jų išvengt - pagal girdėtas reomendacijas... Žinau, kad mano pažįstama pribuvėja ir susiuva (nors moterys namie, kiek teko girdėt, plyšta minimaliai, palyginus su ligoninėm), ir kūdikius yra gaivinusi, ir mamų kraujavimus stabdžius... Ne, cezario pjūvių neatlieka. Bet nepamenu istorijos, kur jo būtų eigoj prireikę, nors žinau porą naminių gimdymo istorijų, kurios nesibaigia "ir jie ilgai ir laimingai gyveno"...
Na, dėl užstrigimų, tai dėl jų, panašu, dažnai kalta nefiziologiška padėtis, kurioje būna moteris tradicinio gimdymo ligoninėj ant gimdymo stalo metu. Ji apskritai, kaip ir filme kalbama, patogi tik personalui. Su kuriuo, beje, norėčiau turėti pasitikėjimo bendradarbiauti, flight, bet bijau, kad man kaip minimum trūksta universiteto medicinos diplomo, kad būčiau priimta kaip lygiavertė jų partnerė
Oi, kaip užsivedžiau...

Taip, pvz., mano pirmą vaiką.



Man teko girdėti, kad eigoje važiavo ligoninėn cezario. Ligoninės tam ir yra



Aš pastebiu (lygiai tą patį pastebiu ir savyje ) tendenciją skirstyti į "aš" ar "mes" ir "jie". O kas tie jie? Ne kažkokia negyva sustingusi sistema, o žmonės, kurių būna visokių. Kai kuriems taip, savo kaip gimdyvės lygiavertiškumą reikėtų įrodinėti diplomais. Kitiems - nebūtinai...

Flight, bet gimdom tai tik kartą - kitą per gyvenimą. Gal ir teisinga tavo mintis apie situacijos kontroliavimą... Nes pirkt loterijos bilietą gimdymu ligoninėj, dabar ir čia, mūsų Lietuvoj, man atrodo per brangu. Nesu nusiteikus taip filosofiškai, kaip tu. Sistema daro savo - įsuka žmones, užveda juos dirbti taip, o ne kitaip. Paprastai po tokių žodžių man pasakoma - "tai važiuok pas Bangą" Tai bent pasirinkimas...

ir kaip tai atrodo? vaikiukas "uzstriges" ir moteris keberiojasi i masina, kad jai ligoninej atliktu cezari? tikrai nenoreciau to patirt
man asmeniskai ligonine atrodo saugesne vieta gimdyt, kur laiku gali buti suteikta reikalinga pagalba. juo labiau, kad dabar galima pasirinkti ir ligonine ir gydytoja pagal savo poreikius, taip kaip jus renkates ta savo pribuveja. tai nesuprantu kuom jum blogai? del aplinkos, taip, ligonine ne namai, bet man tikrai nesunku ten pabut kelias dienas, as ten juk gyvent nesiruosiu, o tik pagimdyt ir grizt namo.

Labai suprantu. Iš esmės, tai ligoninėje perki vienokį loterijos bilietą, namuose - kitokį. Tik kad iš ligoninės į namus jau vargiai bepabėgsi, o iš namų į ligoninę - galima. Vėlgi, daugiau laisvės, daugiau situacijos kontrolės

Ir pasirinkimas pas mus tikrai mažas, tiek pribuvėjų, tiek gydytojų. Deja.

tikrai galima lietuvoje gimdyti anmie,bet kurioj ligoninej galima susitart ir sumokejus tiek kiek reikia prie tavo namu budes greitoji bs visos lasines jei prireiktu irt.t. tik kreipkis i teritorine ligoniu administracija(kasa)ten viska paaiskins.bet si galimybe tikrai egzistuoja bet ir kainuoja,

Pasakysiu, kuo man ligoninė yra blogai. Medicina, kaip sistema, kažkaip sugebėjo įtikinti moterį, kad ji pati nemoka, nesugeba, negali gimdyti. Blogiausia, kad moteris tuo patikėjo. man patiko viena frazė iš filmo "Business of Being Born", kad gimdymas - tai juodžiausia moters valanda, ir ji turi teisę iš šios patirties išeiti kaip nugalėtoja. Man gimdymas nėra vien fizinis aktas. Jie būtų taip, tada ligoninė - puiku. Bet man gimdymas yra virsmas, valanda, kai moteris susitinka akis į akį su savimi, su visais savo šešėliais, baimėmis, su visais "skeletais", kuriuos ji kruopščiai slepia "spintose". Ir kai tokią valandą moteriai pasako "tu nieko negali pati, mes tave tuoj išgelbėsim: čia pagreitinsim, ten palėtinsim, čia nuskausminsim, galų gale - prapjausim. Mes viską už tave padarysim.", tada ji negali iš savo svarbiausio mūšio išeiti kaip nugalėtoja. Tai yra moters sužlugdymas. Todėl ir mūsų visuomenėje dabar moteris yra verta tik tiek, kiek ji yra tokia, kaip vyras. Visas feministinis judėjimas tiek ir tepasiekė, kad moteris turėtų galimybę būti tokia, kaip vyras.

O vaikas... Vaikas juk ateina čia gyventi, ne mirti. Jei tai būtų taip rizikinga, žemėje nebūtų dabar šitiek žmonių. Taip, anksčiau daug vaikų mirdavo, bet ne gimdymo metu, o pirmaisias metais dėl įvairių infekcijų. yra daug interviu su senomis kaimo pribuvėjomis, kurios yra priėmusios po 100, 200, 500 gimdymų, ir nesusidūrusios nėi su kūdikio, nei su gimdyvės mirtimis. O tai, kad gimdyvės mirtis taip dažnai aptinkama literatūroje, rodo, kad tai buvo ne toks jau dažnas, todėl labai sukrečiantis įvykis.

Gimdymas yra simfonija, kurią sugroja moteris ir vaikas. Kai vaikas gimsta be tų visų reguliavimų, tu jau pirmomis jo gyvenimo akimirkomis gali pasakyti, koks jis yra, koks jis bus. O ligoninėje telieka tik skaičiukai - ūgis, svoris, laikas... Gimdymo metu moteris turi galimybę pažinti savo vaiką. Man tai atrodo svarbu.

Ligoninė yra reikalinga, kai yra rimtų komplikacijų. Deja, šiais laikais jų yra vis daugiau. moterys nebedirba fizinių darbų, jas vis daugiau pjausto gimdymų metu, todėl jos nebegali perduoti geros gimdymų patirties savo dukterimis, jos yra tiesiog kitokios, vis svetimesnės savo prigimčiai ir pačios sau. Todėl ir ligoninių reikia. Bet laiko visadayra daugiau, nei mums bando įrodyti medicina. O jei jo yra išties nedaug, tai ir ligoninė būna bejėgė. Kartais tiesiog toks yra duotas kelias, ar ligoninėje, ar namuose. Ligoninėje mane irgi būtų "išgelbėję". Abu kartus. Bet štai - auginu dvi sveikas puikias dukras. O kai paklausau savo "išgelbėtų" draugių, irgi matyti, kad nieko nebūtų reikėję gelbėti, jei moteriai būtų tiesiog palikę ramybėje.

Žiogeli, labai gražiai parašyta

Parašyčiau daugiau apie savo gimdymų poeziją ir...apie prozą, bet nenoriu - čia skaito besiruošiančios gimdyti ...Parašysiu tik tiek, kad ir namuose būna visaip, ir fizinis procesas kartais visiškai užgožia dvasinį, ir tie gelbėjimai kartais nebūna tik "gelbėjimai" Man nugalėti gimdymo metu - tai ne trūks pliš pagimdyti pačiai, bet kiek įmanoma padėti savo vaikui (ir, jei reikia, leisti padėti kitiems), būti kiek įmanoma skaidrios sąmonės, laukti ir priimti su meile...

Taip, tikrai sutinku. Man nugalėti - tai patirti tą virsmą, žinoti, kad pati padarei viską, ką galėjai, ir ramiai priimti kitą kelią, kitokią patirtį, jei to reikia tau ir tavo vaikui. bet svarbu dalyvauti, spręsti, prisiimti atsakomybę.

Manau, kad dauguma moterų sąmoningai išgyvena gimdymo prozą, o ne poeziją. Vis tik giluminiai dalykai fiksuojami mūsų pasąmonėje, nesąmoninga remiamės jais kasdieniame gyvenime, išgyvendamos savas krizes, ir nesąmoningai jie yra perduodami iš kartos į kartą.

pribuveju tai gal ir mazas, bet puikiu gydytoju tikrai yra pakankamai, nebent igeidziai kazkokie super dideli

Gydytojų natūralistų tikrai nėra daug. be to, ir juos varžo niekuo nepagrįsti ligoninės normatyvai (pvz.: kad moteris turi pagimdyti per 12 val. nuo vanden7 nutekėjimo ir pan.)