Ar imanoma Lietuvoje pagimdyti namuose?

Deja, daugeliu atveju tai ir yra tik pavadinimas...

Kukuruku, būna, kad prireikia skalpelio. Tokiais atvejais važiuojama ligoninėn
Prieš antrą gimdymą lankiausi pas vieną ginekologą-akušerį (beje, jis komentavo straispniuką apie namų gimdymą kovo mėnesio berods Tavo vaiko žurnale), aš jam ir sakau, kad dvejoju, kad visaip gali nutikti, čia sekundžių klausimas kartais būna ir pan. O jis man - kos atstumas iki ligoninės, ar mašina kieme stovi paruošta? Žodžiu, palaimino ir padrąsino, dar papasakojo, kad jo kolegės medikės yra gimdžiusios namie ir ne po kartą Manau, kad tos sekundės yra kiek hiperbolizuotas reikalas...

Bet. Parašysiu atvirai - mano idealaus gimdymo vizija buvo namie, su pribuvėja, o už lango, na gal ne visai už lango, kad auros nedrumstų - gal už pusės kvartalo - reanimacija ant ratų.

ne taip gal klausimą suformulavau. reikėjo paklausti "kokios tai priežastys?" jeigu galima plačiau tokių akivaizdžių kaip placentos primeiga galima ir neminėt



streptokokas randamas pas mamą neštumo metu. tokiu atveju ligoninėj siūlo gimdymo metu leisti antibus, kad vaikeliui nepersiduotų. Tai ar streptokokas yra rizikos faktorius gimdyt namie ar ne?

Klausiu nes man įdomu, o ne dėl diskusijos


aha, ačiū

Švedijoje gimdymui namuose keliamas reikalavimas, kad iki ligoninės būtų 20 min. Taigi tos sekundės iš tiesų yra gąsdinimas...


Streptokoku nesidomėjau... net tyrimo nedarėm. Paaskutinio nėštumo metu klausiau to gyd., jau net nepamenu ką atsakė, bet žinau, kad nedarėm tyrimo ir jokių bėdų dėl to nebuvo... Kad tas streptokokas būt pas mamą, jai irgi kažkas turi būti...

Va dabar, kai neesu nėščia, kartais prabėga mintis, kad gal ketvirtą gimdyčiau ligoninėje... lyg būtų mažiau atsakomybės, nei gimdant namie, lyg lengviau... Bet tuo pačiu kai pagalvoju, kokia likčiau bejėgė, ne tik gimdymo metu, bet po gimimo, kokie mūsų ligoninėse tėvai yra neturintys teisės į savo naujagimį, koks jis yra personalo daiktas, manau, kad geriau gimdyti namuose.

Aš pati galutinį sprendimą priimu pačioje pabaigoje, kai aiški situacija.

streptokokas tiesiog gyvena pas mama ir nieko nedaro - jei jos imunine sistema pakankamai stipri. streptokokas net nera gydomas, kol del kokiu nors priezasciu nesukelia ligos. daug moteru turi ta koka, bet nieko apie ji nezino.
o naujagimiui tai problema, nes jis sterilus, agresyvi bakterija jam sukelia liga (motinai nesukelia, nes jos organizme gyvena daug kitu bakteriju, kurios neleidzia streptokokui isivyrauti...).

man pries pirmus du gimdymus streptokoko tyrimas nebuvo darytas. pries trecia - buvo paimtas tepinelis, bet jo rezultatu taip ir nespejau suzinoti, nes pagimdziau..


xena, man pakankama priezastis negimdyti namuose buvo nerimas ir nepakankamas pasirengimas prisiimti atsakomybe. jauciau, kad man reikia zmogaus, su kuriuo galeciau atsakomybe pasidalinti, taciau tokio zmogaus salia nebuvo, o atsiremti vien i save pacia neistengiau. du pirmus gimdziau vgn, treciaji - vaisingumo klinikoje.

ačiū
idomu kaip vaisingumo klinikoje - ar ten tiek pat kišasi?

man tas nelemtas streptokokas be viso kito dar ir paankstino gimdymą gerai kad tik savaitei, bet ir to užteko kad užsiraučiau ant cezario.

kažin, o nėra tokių pribuvėjų kurios važiuotų kartu gimdyt į gimdymo namus? kam to reikia? kad galėtų biški "pareguliuoti" daktrus - kad nebūtų nereikalingo įsikišimo.
bent jau kai aš gimdžiau, nebuvo sunku išvengti nereikalingų įsikišimų, tereikėjo pasakyti gydytojui kad nenoriu. Kitas reikalas, kad man tiesiog pritruko žinių, arba pasitikėjimo savimi, todėl ir atsidaviau skerdžiama

ir mane panasios mintys aplanko-kad gal trecio neisdrisciau gimdyti namie(pirmas-buvo cezaris,antra-gimdziau namie)-bet kai pradedu galvot apie ligonine,tai...nu neisdrisciau ir ten ir galu gale prieinu isvados-kai(jei)jau busiu nescia,tada ir realiai"ziuresiu"kur ir kaip...

VK, kiek zinau, gimdymo padalini uzdare.
ir taip, kisasi. man pavyko "nusipirkti" pakankamai palankia aplinka, asmenini demesi ir kontroles iliuzija, tai is tiesu man padejo geriau jaustis. taciau smulkus niuansai taip ir liko...
beje, Vk anesteziologas labai verzesi mane "isgelbeti" gydytoja paskui juokais pasakojo, kad turejo ji vos ne uz pakarpos laikyti, kad nelystu pas mane siulyti epidurines nejautros.

as mana ligonineje geriau, nes jei kas negerai, tai sulaksi tinkamos pagalbos, manau neverta rizikuoti.

na, aš šioje diskusijoje ir nesakau, kad nevažiuojate


Žiūrint kokiais atvejais... tarkim kai reikia reanimuoti po komplikuoto gimdymo mamą ar vaikutį vargu ar hiperbolizuotas.

Vadinasi mano situacijoj aš drąsiai galėčiau bandyti gimdyti namuose, nes gyvenu nuo ligonines 5 min kelio atstumu, be to pati esu medikė ir toje ligoninėje dirbanti Tik reiktų geros akušerės pagalbos namuose ir susitarti iš anksto, kad jei kas tai jau lėktume į ligoninę, kad ir su sava mašina

O kas dėl streptokoko, tai jų yra kelios rūšys:
Klasifikuojami pagal plazmokoaguliazę:
a) patogeniniai
*S. aureus
**anaerobicus
*S. hyicus
**chromogenes
*S. intermedius
sąlygiškai patogeniški (oportunistai):
*S. epidermidis
c) saprofitiniai:
*S. saprohiticus

Baisiausi ir yra auksinis stafilokokas, kuris greitai prisitaiko prie sąlygų, todėl sugeba mutuoti ir darosi atsparus ligoninės dezinfektantam.

Reikia visų įmanomų variantų ir komplektacijų
1. Laringoskopas, mažiausio skersmens intubacinis vamzdelis, Ambu tipo maišas plaučių ventiliacijai
2.....
3......




Į veiną klasifikaciją "sumetei" streptokokus ir stafilokokus. Šiuo atveju kalbama apie B grupės hemolizinį streptokoką

Kai viskas daugmaž skalndžiai turbūt. Bet pabandyk įsivaizduoti kaip eina kad ir tos 20 minučių, kai reikia skubios pagalbos...bet kokioje kritinėje situacijoje.
Jei apibrėžt savo požiūri į gimdymus namuose - na tikiu, kad moterys tai renkasi rimtai pasvėrę ir įvertinę (apie asocialias nekalbu) ir nelieka nieko kito kaip tik gerbti jų pasirinkimą. Tačiau pati to savo noru niekada nesirinkčiau ir artimam žmogui nerekomenduočiau. Gal kad pačiai ir vaikui būtent to rimtesnio skubaus medikų įsikišimo prireikė.
Todėl esu labiau už buvimą medicinos įstaigoje. O aplinką ir pan. mūsų dienomis leidžiama rinktis - ne ten, tai ten gali ją koreguoti pagal save jei yra poreikis.
Dažnas argumentas būna, kad moteriai pagimdyti duota gamtos, tik reikia tuo tikėti, pasitikėti ir pan. Dar būna tiesa įsiterpia prakalbos apie minties galią ir t.t. Bet...čia tik mes įsivaizduojame žiną kas duota gamtos, kas ne, o gamta daro savaip (pažiūrėkime, kad ir į dabartinius metų laikus - mes žinome, kokios turi būti vasaros, kokios žiemos - bet ar taip yra?). Kita vertus jei jau apie tai kas duota gamtos - duotos ir smegenys - t.y. galimybė bent kartais prisitaikyti prie esamos situacijos taip, kad ji nesibaigtų nelaime. Ir ta protavimo dovana žmogus naudojasi. Neatsirado medikai, gimdymo namai ir pan. kaip ėjimas prieš gamtą, kaip kažkas ją pakeičiantis. Greičiau atsirado pažinimas, kaip vienoje ar kitoje situacijoje žmogus gali padėti vienas kitam. Galima aišku sakyti, kad "ai mąstysiu pozityviai, viskas bus gerai" ir bus gerai (netaikau visiškai nė vienai čia pasisakančiai, nes nesu akla ir matau, kad jos nėra tokios kraštutinės, tiesiog svarstau sau...), bet...kiek tokių pozytyvisčių (aš taip pat) staiga netenka žado, kai nežinia kodėl viskas ima eiti "ne pagal planą". Pabandykit įsivaizduoti, kai staiga uždaromi visi gimdymo namai ir visos tebeturi galimybę gimdyti tik namuose, be jokių medikų intervencijų...
Na gal nebus suskaičiuotos sekundės, gal nuvyksite laiku jei reiks (na jei atvirai tikiu, kad dauguma atvejų taip ir bus), bet yra ir kita pusė...taip medikai moka dirbti ir ekstrinėmis situacijomis, bet ..kodėl ta pati ekstrinė cezario operacija laikoma rizikingesne už planinę? Atsakymo man nereikia,jį sau turiu, tiesiog "garsiai" svarstau. O tokie atvejai visi būtų vertinami kaip ekstiniai, gal net daugiau ekstriniai, nes vyksmas ne medikų priežiūroje...
Suprantu, kad yra visokių bet, kad toli gražu ne viskas sklandu būna ir gimdymo namuose, bet...tokioje situacijoje man asmeniškai norėtųsi žinoti, kad padarei viską, kas nuo tavęs priklauso, kad reikiama pagalba būtų kuo arčiau.
O gimdančių namuose nelaikau nei neatsakingomis, nei be reikalo rizikuojančiomis savim ar vaikeliu, tiesiog man asmeniškai šitas "namuose" reikalas atrodo kiek romantizuotas ir šioks toks savų sienų reikšmės "padauginimas" Tuo labiau kai tikrai yra įstaigų, kuriose leidžiama tą savo aplinką "romantizuotis" pačiai, kur bent pirmomis dienomis nebus privaloma sukti galvos apie maistą ar vystyklus kol atsigausi ir apsiprasi su nauja padėtimi...galų gale...man asmeniškai šiuo atveju ne sienos, o tas ypatingas vyksmas svarbiausias ir tai tikrai nublanksta prieš bet kokias sienas.
Va tokie pasvarstymai, ne oponavimui kažkuriai konkrečiai šio pokalbio dalyvei (nematau nei vienos čia nemąstančios apie kas dar "gali būti" ir tai ignoruojančios), tiesiog sumaniau ir savo mintimis pasidalinti ir tiek. Po šiokios tokios asmeninės patirties. Nesklandžios , nors planuose viskas buvo tik sklandžiai, bet pasibaigusios gerai . Tiesa tai ne apie gimdymą namie. Greičiau apie tai, kad savo kailiu teko suvokti kuo rizikuojama panašiais atvejais.

Dabar apdalinu balionais visas ir iki