Labas visoms
Ilgokai nebuvau,bet nelabai yra ką bepasakot.Sedim su diedu per savaitę namie dviese,niekaip neįprantu

.Sūnus jau 3 men kaip tarnyboj.Pirmą mėn maniau nuprotesiu(neperdedu),taip nervai pavažiavo.Jis pas mane ramus,nepratęs prie šūkaliojimų,komandų.Nesinori daug plėstis,bet kiek isgirdau,uzteko.Kalbet ramiai negalejau,tik verkdama.Kaip su tevu sakom jis tarnauja ir mes kartu tuos ,9 men.atitarnausim.Drausme geležine,o didžiausia bausmė tiems vaikinukams jei savaitgaliui uz kazkokį nusižengimą arba pvz rašo testą ir neišlaiko,neišleidžia namo.
Pirmą mėn.atbuvęs bėgo visi ilgos distancijos krosą,rodos 12 km..Rytojaus dieną jaucia,kad skauda kelienį,pas seselę neina nes jei kas rimto gauna +o su juo neišleidzia namo,o namo tai nori.Uz poros dienų mato,kad nieko gero,nuejo ir ką gi,trauma...Zodziu,to pirmo men nenoriu prisimnt.Dabar dar ašaros kaupias.
O siaip laikaus.Kazkas su alkūne pasidare.Mazesnio pilno puodo kaip su bulvem ar sriuba neislaikau,turiu laikyt abiem rankom,nes pakerta,skauda.Musėt sanarys duida žinot.
Tai tiek šiam kartui.
Bj,mačiau Gucci kvepalus ziurinejai,turejau juos kazkada,visai neblogi ir laikėsi gerai.
Susivėlinau apkarpyt rozes peržydėjusias.Taip ir paliksiu iki pavasario.Ai bus kaip bus.