Ranką nuo peties toliau maudžia. Sakau, gal dėl drėgno oro, juk nei užsigavau nei ką.
Laukiu, katuką operavo, vaikai parveš.
Darbe pasirašiau prašymą be datos kol kas dėl išėjimo, gal iki gruodžio bent pratempčiau. Ir dar žada ilginti pensijinį amžių, tai kad jau dabar nėr sveikatos, kam mes reikalingi. Ir aplamai jau ne darbininkai, nėra tempo, o jauni vadovai nepakantūs seniams. Kaip kažkas sakė, senatvė smirdi. Gal yra tiesos. Lyg ir prausiesi, bet vistiek.
Aš paskutiniame darbe buvau susidūrusi su sena pana už mane vyresne, užkietėjusia vieniše. Tai ji nuo tos vienatvės net kaifuoja. Visur viena žiemą vasarą, šventės-ne šventės. Jai sakiau, pala, kol sveika, tai nereik draugysčių, na, bet ne visad taip bus. Kažkas turi būti kad vandens atneštų ar į pardę suvaikščiotų. Tai tipo jai nieko nereik. Net gyvūnėlių nekenčia. Tikra eigoistė, gyvena tik sau, o kad skūpa, retai tokią sutiksi. Viskas tik jai.
