kažko man šiandien liūdesys.....nenoriu nei kalbėt nei skaityt, nei tuo labiau dirbti. noriu paverkt kamputy biškį
Katinuk, būna ir tokių dienų.
PS gimtadienis artėja, tai aš po truputį save apdovanoju.
Ppss visokių kadrų tai instagraman prikroviau, jam joks failas ne per didelis 😉
Katuk, geriau apkaltinkim orą ir vasarą... Bent jau man tai tik tai nervina... Noriu norėt atostogų ir laukiu, bet kiekvieną rytą prie +9 pagalvoju, gal gerai kad dar ne... nu ir plius dar truputis darbinės depresijos...
Restar, kokia tu ūkininkė patapus
Aha, man irgi patinka vaikai namie, kai nesipeša ir kartu žaidžia, arba atskirai, bet žaidžia... Dėl maisto gamybos tai gerai čia sugalvojai, aš jau prarandu viltį, nesuprantu, ar aš tikrai nesudarau tam sąlygų, ar šiuolaikiniai vaikai tikrai nesiruošia nieko gaminti ir patys domėtis, kiek save pamenu tai 10-12m jau kepdavau pyragus, bandeles ir pan, dėl eilinių pietų nepamenu, bet mamai tikrai padėdavom, o dabar nesulaukiu jokio susidomėjimo ir pagalbos, negi reikia verst? Verst juk negalima nieko šiais laikais, reik tipo sudomint ir pan, bet kaip man sudomint jei man pačiai tai neidomu...
Aha, Restar totali ūkininkė.
Ta suknia (nes kai mezgiau, plane buvo rankovės) biffki gal jooo, bet smagi. Šiandien anti-tokią nusipirkau, išfiguuuuuuuuruojantojančią... šiaip pilka ir kukli. Labai net ofisinė.
Gamina gamina. Mano superdukra kepa skanius keksiukus (turi dvi vienodas knygas GAMINU PACCV), nes jau išmoko mieromis naudotis (kai bandė kaip mammma, iš akies.. negavosi). Ir šiaip, gamina, kai badas prispaudžia.
Vaikai namie smagu. Gi tiek juos ir tematau, ryte kraštuką ir vakare kitą.