METŲ mezginiai

Oi, Restar, laikykis      Neatrodo, čia taip jau ramu viskas, kad nesiskubint imtis žygių. Geriau jau perteklinis rūpestis, nei paskui gailėtis. Nors aš pati tokia. Turiu sveikatos reikalą, kurį jau seniai išspręst reikėjo, bet delsiu nežinia ko   

Mačiau šiandien vieną reelsą apie darboholikus - dirbsiu metus be atostogų, įdomu, kur nuvažiuot galėsiu. Nu kur kur - į psichiatrinę   Vienas komentaras buvo - aš darboholikė, dirbu psichiatrinėj, toli važiuot nereiks     

Šiandien kabinete pajungti 3 garintuvai, tie mažiukai kiniški. Nes atsinešiau drėgmės matuoklį, tai 10% turiu savo patalpoj.. Džiovinuosi pastaruosius metus     Bet nuo tų garintuvų tik 5-7% tepakyla drėgmė.

Restar  ​ 

Restar, stebėk save ir saugok! Linkiu, kad viskas susitvarkytų kuo greičiau, o ir dėmesingų daktarų, ne vien to chatuko. 

Aš tai susimąsčiau, iš kur atsiranda tie darboholikai, čia kraujyje ar ką. 

Nu niekaip neįsivaizduoju savęs dirbančios be atostogų, ar laisva valia viršvalandinėjant.

Bandau išgyvendinti net skambučius atostogų ar nedarbo metu, nes yra personų, kurioms tai atrodo normalu. 

Taip, būna, lieku ilgiau, bet tik todėl kad labai reikia ir man rūpi mano darbas, žinau, kad dega, turi būt padaryta, bet tai yra išimtys.

Bandau, įsivaizduot, net jei mano darbas būtų tai ką mėgstu, pvz. mezgimas, vistiek nemanau, kad būtų kitaip. 

Na dar lieka, gal baimė būt pakeistu, ar prarasti darbą... 

Restar   kažką panašaus ir įtariau.. tikiuosi pavyks kuo mažiau skausmingai susitvarkyt. Tiek laike, tiek nervais, tiek fiziškai, tiek finansiškai

Mano pilkasis mezginys vakar išskalbtas, ryre jau buvo sausas, todėl neplanuotai buvo išvestas į plačiąsias mases. Negaliu iš tikro apsispręst, ar esu patenkinta juo, ar nelabai. Pūko mažiau nei mėginuke-tas ne itin džiugina. Šiek tiek pabliuro, bet pakankamai neblogai gula. Nešiot smagu, nors dėl to, kad toks over, tai ne toks ir šiltas. Nepatinka, nes  gal kiek per daug glamžosi. Visai patiko, kad pakoregavus apykaklę, pasidarė toks lyg ir laivelis.

foto bus vėliau, nes dabar nebent iš tūliko gautųs ​ 

katuk, EUROPA pilna veidrodžių

Sveikinu su užbaigtuvėmis!

Nu, darbo metu aš dirbu, jeigu ką. Pietų metą paaukojau rankų grožiui ​ 

Restar.. gal nebelauk? 

Vakar draugės knygos pristatyme.

Šiandien sesės 50 - degustacinė vakarienė.

Biškį jaučiuosi, kad nelabai spėju. Dar gerai, kad ši savaitė darbo iš namų, nes ir čia pilna reikalų.

Kapseika, galvoju, kad čia kažkokie vaikystės giluminiai reikalai, plius ir prigimtiniai dalykai dėl darboholikų. (Turiu nepataisomą bendraamžį šefą 🫣 ) 

Nu, darbo metu aš dirbu, jeigu ką. Pietų metą paaukojau rankų grožiui ​ 

Kokia grožio spalva?

Nori pasakyt, nulis galimybių pertraukai su kava? SEUBAZ 

Nu darboholikų netrūksta, Gadget, ir VT. Kavą galima išgert ir dirbant.

Rimtai, aš stengiuosi nesišlaistyt darbo metu. Jau ir taip tas nagų grožis užima daugiau nei pietų pertrauka.

O ir šiaip, dėl fotkinimosi tikrai neičiau kavos.

Ir dar-toj europoj kavos kaina neproporcinga mano atlyginimui  

Nefiksuoju vaizdais kiekvienos gyvenimo minutes   nei valandos, nei dienos, nei savaitės, nei mėnesio   kartaus pafiksuoju emociją. Ar tai reiškia, jog esu neemocinga? Matyt  

Beje, neseniai mačiau tokią mintį (šiaip ten buvo baisiai ilgas tekstas ) kad gyvenimo džiaugsmas priklauso nuo to, jog laiku nueini į tuliką. Nu ar kažkaip panašiai  

Jio jio, arba į tuliką, arba kavos

Mano organizmas mėgsta būti pakavintas. Ir labai dažnai būna pakavinamas kaip nors piniginei draugiškai, t.y. be pinigo

VT ar ne VT, negalimybė nueit kavos/pauostyt rožių/prasieiti kai aplink yra gražu pavasaris/žiema/vasara/ruduo asmeniškai man yra minusybinis minusas.

Nu mane net įdomu, kaip jūs įsivaizduojat nelaukimą mano atveju? _{Nuvariau į priėmimą, buvau ramiai paleista. Geriu kas prirašyta ir turėtų stabdyti kraujavimą. Toliau kraujuoju. Vėl lėkti pas privatų gin., kad pasakytų tą patį, ką jau žinau? Manot, labai malonu būti tokios būsenos apžiūrinėjama? Ryt kalbėsiu su šeimos gydytoja, nes reikia mirtinai atstatinėti geležį. O Santarose atsistojau eilėje pas gydytoją, pas kurią noriu pakliūti (pas ją jau esu buvusi). Sužinojau, dėl ko neatsiranda laisvos vietos internetu niekada praktiškai per mano stebėjimo laikotarpį. Nes galima užsiregistruoti į eilę ir kai atsiranda laikų, jie būna išdalinami tai eilei, o tada pakliūna į esveikatą, jeigu lieka. T.y. nelieka . Gyveni ir mokaisi. Tai apsišarvuoti kantrybe ir skambinti apsimoka. Būčiau pakliuvus ir šiandien pas bet kokią 3lygio ginę Santarose, bet aš to nenorėjau, ačiū, jau buvau vakar.}

_{Dar šiandien turėjau pusdienio renginį įdomioj įmonėj, gerai, kad ir nuvažiavau, pavyko atitraukti mintis. Sarbu lėtai vaikščioti. Nervuotis šiaip aš neturiu jėgų, tad gyvenu visai ramiai, kol nepradeda kas nors manęs spausti perdėtu rūpesčiu.}

Tik iš ministrės interviu sužinojau apie eiles patekti eilėn. Ir kad pati SAM nežino, kokio ilgumo tos realiosios eilės laike ir žmogais yra.

(tfu tfu tfu, ir toliau noriu dėl sveikumo neturėti žinių apie eiles į eiles į eiles...)