METŲ mezginiai

Tu gal Nujorko benderiuose gyvenai? As Chikagos Idomu, kas tokius pavadinimus sugalvojo, ypac turint omenyje laikmeti.
As kazkokio didelio skurdo fakto nepamenu, bet budama studente supratau, kad kepti svogunai yra patiekalas, kaip ir ryziai su uogiene ar ryziai su ketchupu. Is tevu grizdavau su keptais kotletais, kiausiniais, baltos misraines stiklainiais - tuomet budavo balius.
Keisti laikai buvo, bet laimes netruko.

Niujorko . O kur ta Čikaga buvo? Nes aš tik Kamčiatką žinau .

Pirmam kurse buvo 1992-ieji... Aš tik trečiam kurse  po praktikos radijuje likau dirbti, tai gaudavau šiokį tokį honorarą, paskui magistrantūroje įdarbino mane katedroje reikalų tavarkytoja, dar šiek tiek dėstyti davė. Tai buvau jau "turtinga" tada. Bet iki to - valgydavau ryte sumuštinių ir vakare sumuštinių . na, juos labiausiai pamenu. Kažką ir gamindavau, bet virtuvė buvo tragedija. Šaldytuvo neturėjom.  Ai, jaunystė, buvo daug įdomesnių dalykų .

Ką rinktumėtės - 10 milijonų eurų ar grįžt į šeštus savo gyvenimo metus su dabartiniu protu? 

Kažkur internete užmačiau šitą klausimą ir kiek įvairiausių kampų, kuriuos skirtingi žmonės vertina. Ir nėra to vienareikšmio atsakymo, nors iš pirmo žvilgsnio jis gal ir atrodo aiškus.

Tai va ar grįžtumėt į alkaną baraką? Aš tai taip, juk taip linksma buvo. Man studijų metai vienas geriausių gyvenimo etapų buvo. 

Liniuka, bet gal dabartiniu protu ir nebūtų tų ir tiek  linksmyių, nes kitaip elgtumeisi(-ėmės)? 

Aš tikrai ne viską drįsčiau, kaip jaunystėj- nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką 🤣🤣 kai su drauge sugebėdavom ir į visokius studentiškus koncertus įsiprašyt nemokamai, pinigų neturėdamos. 

O dabar irgi neliūdnai gyvenam.

Čia kaip toj patarlėj- du kartus į tą pačią upę neįbrisi. Tai pasikeitus sąlygom, pasikeistų aplinkybės, galvoju. Ir dabartinis protas nulemtų kitokius mūsų pačių veiksmus ir elgesį. Nebūtų to jaunatviško maximalizmo, laisvės ir netramdomų hormonų. 

O, įdomi diskusija! Žinoma, grynuosius! Mano gyvenimas gražus, ir kažko kartoti/taisyti noras nekyla. Turiu planų ateičiai ;)

Apie studijas ir darbą: pragmatiškai pažiūrėjau, kad to, kiek tėvai duoda, mažoka, ir natūraliai - ėjau užsidirbti. Lengvai rasdavau įdomius darbus, kurie studijoms netrukdė. O vat sesė, susidūrusi su ta pačia situacija, padarė treptrep kojele ir liepė tėvams išlaikymą padidinti ;) 

O grįžt tik su nauju protu, ar ir fiziniu kūnu?

O laikotarpis bus šis, ar tas ankstesnis? 

Šiandien kažkaip ryte suvokiau, jog visas gyvenimo stabdis - mano kūnas...

Nors man kažkada sesė yra sakius: oi, tu visada buvai ligų maišelis...

Tai turbūt imčiau pinigus ir daryčiau naują kūną  

juokauju. Šiaip net ir su dabartiniu protu, kuris turbūt yra labiau patirtis, o ne vingių gausa, grįžus atgal elgčiaus taip pat. Žmonės nesikeičia.

Dar. Mano vaikai pvz negyveno bendrabutyje. Tai tos kitokios patirties nelabai supranta. Bet savarankiškumo vistiek labai norėjo, ir dirbt veržėsi dar mokykloj. Ir bet. Jos net vaikai būdamos mokėjo saldanius taupyti  

Tik su protu grįžti į vaiko kūną ir anuos laikus.

Pagalvokit, kokia būtų neįdomi vaikystė, draugų greičiausia neturėtum, nes per didelis atotrūkis būtų. O ir pagyvenus dabartinėje prabangoje viskas dar skurdžiau atrodytų. Aš turbūt imčiau pinigus, o ne jaunystę.

Tik su protu grįžti į vaiko kūną ir anuos laikus.

Pagalvokit, kokia būtų neįdomi vaikystė, draugų greičiausia neturėtum, nes per didelis atotrūkis būtų. O ir pagyvenus dabartinėje prabangoje viskas dar skurdžiau atrodytų. Aš turbūt imčiau pinigus, o ne jaunystę.

Beprotnamis 98.5 pr. garantuotas, CŽV/KGB agentų gyventi totalioj šnipo infiltracijos programoje čia gi nesiveisia.

Kam tokiam vaikui tiek proto? Tai kur atradimo džiaugsmai? Kur nerūpestinga vaikystė? Šventas tikėjimas tėvais ir Kalėdų seneliu?

Norėčiau grįžti nebent į 18 metų ar 25 kūną . Bet - prisiimu savo ankstesnio gyvenimo pasirinkimus ir pasekmes, ir esu, kokia esu, ką jau čia. O miljonai gyvenimą pagerintų .

Antrą naktį (sapnuose) po užsienius klajoju. Šiąnakt Amsterdame bandžiau Chiagoo virbalų prisukamą valą nusipirkt. Tiksliau, klausiau kiek kainuoja. O man sako - jeigu pirksi, tai pasakysiu . O aš sakau - todėl ir klausiu, kad žinočiau, ar verta pirkt . Lyg 10 eur, tai jau būčiau pirkus, bet ištiko pabudimas. O valas iš tikrųjų nuėjo velniop ties jungtimi. Galvojau, kad bus amžinas, bet ... daug gyvenimo matė pats populiariausias vidutinio ilgio. Ir kaip tik penktadienį viena mezgėja domėjosi, ar galima jį pasikeisti, nes, tipo, Chiagoo duoda lifetime guarantee. Kažkaip nebuvau apie tai girdėjusi, tai pirksiu. Kur nors. Geriau online, bet išbrangsta dėl siuntimo.  Siūlų dama nebeturi, ko reikia, nes akcijuojasi vis.

Vakar baigiau vieną rankovę, daugiau niekam nebebuvo jėgų. Ir diena intensyvoka buvo (vakaras), bet ir šiaip energijos pamažėjimas jaučiasi. Gal nuo tų saldainių pertekliaus . Dar nesibaigė nuo švenčių...

Labas rytas, 

Kai Kaune mokiausi, gyvenau pas tėvus ir jokio nepritekliaus nejaučiau Dar pas bendrabutinius grupiokus eidavau ką nors gamint su savo produktais

Vilniuj jau kitaip buvo. Niujorke gyvenau Į Kmačiatką tik į svečius eidavom ir lyg parduotuvė ten kažkokia buvo. Bomžpakiai į trasą drąsiai ėjo      Su mano studijom buvo - arba mokaisi, arba dirbi. Tai kaip naujokė, labai jau mokytis stengiausi Stipendiją gi gaudavau ir tėvai padėdavo.

Mano vaikai visi daug anksčiau dirbt pradėjo nei aš. Bele kokį darbą. Nuo 16m. jau oficialiai vasarom. Matyt, jų tėvai neduoda tiek pinigų 

Vidurinis va, irgi namie su tėveliais gyvena. Gal pavyks dar paragaut bendrabučio kur nors. O didysis tai jau visko ragavęs.

Šiaip kažkada diskutavom, kad atvykę gyvent į bendrabutį daugelis valgyt pasigamint nemokėdavo  Aš pamenu, kai jau žinojom, kad išvyks didysis, tai specialiai treniruodavosi namie rimtesnius patiekalus gamint, kad ne tik sumuštiniais mistų ar pinigus kavinėse leistų. Va tie jo studijų metai tai ir buvo finanasiškai sunkiausi. Bet nevalgęs neliko.

Dėl to pasirinkimo - imčiau pinigus net negalvodama Dar ir kaip turėčiau ką paveikt

Aš tai kol kaime gyvenau, tai ir vaistažoles rinkdama uždarbiavau, ir kolūkyje darbo buvo, 14-os metų dirbau sandėliuose, esu uždarbiavusi miško sodinime. Bet tik atvykus į Vilnių labai orientuota buvau į mokslus, pirmuose kursuose nei minties nebuvo apie darbą, o ir nežinojau kaip jo ieškoti. Primenu - 92-ieji. Buvome tik ištrūkę iš sovietmečio... Na, ir šiaip nebuvo dideli tie mano poreikiai, badas tik dėl ypatingų situacijų ar mano pačios pasirinkimų nutikdavo. Žiūriu į savo mažę ir noriu atmatyt, ką matau  . Pavalgo namie, o kai grįžta 6-7 - vėl tik namie. Nebent tarpe kokią nesmonę nusiperka. Mokyklos valgyklai - kažkodėl griežtas ne.  Dabartinė aš negaliu įsivaizduoti, o tuometinė aš... buvau tokia pati.

mano jaunimas beveik visas jau iš bado nemirs. Dičkis išvis savo poroje tik jis gamina nuolat, brolis dvynys gaminasi maistą neštis į mokyklą ir kai vasarą paliekam vienus namie, sesė dvynė dabar išmokus visokių azijietiškų skanumynų pasigamint - yapč man patinka visokie patiekalai su tofu, salotos. Tik mažė kol kas nei noro neturi, nei erdvės jai būna tam palikta. Neabejoju - ateis laikas ir ji pasireikš. Aš nuo 15-16 mtų kai pradėjau kepti visokius tortus ,

2002 m. gimimo vyras ėjo į susitikimą ir accciidentaliai turėjo 136 tūkstančius eurų grynais.    Screenshot_2025-01-14-12-23-10-65_40deb401b9ffe8e1df2f1cc5ba480b12.jpg   137,18KB   0 Parsiųsta kartų     Screenshot_2025-01-14-12-23-29-04_40deb401b9ffe8e1df2f1cc5ba480b12.jpg   83,65KB   0 Parsiųsta kartų