Labas žiemingą rytą,
spūstelėjo šaltukas, kad net tvoros braška, o mano MB šįryt per bagažinę mašinon braškinos
Keista su citavimu, leidžia tik vieną citatą, tai kiek aš tų žinučių turėčiau prirašyti. Tuom kart dėkoju urmu visoms patebėjusioms tą mano neaiškų reikalą, o ir paveikslavimo ypatumus, šiaip jau man toks smagus reikalas mezginio paveikslavimas (aišku jei neišlenda visokių nesąmonių), kad sunku suprast jų nepaveiksluojančius nu čia tipo akmuo į Kacumotos daržą
bet prie to paties ir aplodismentai už mezgimą
Kaip žadėjau taip ir padarysiu, jau net šiandien įnešiu aiškumo, vakar pavyko įkalbinti mažę (su pažadu, kad gaus kakavos su maršmaliukais ir paleisim vieną laterną į dangų
), bet jau tokia nenusisekusi fotosesija, pirmiausia tamsu namuose, antrą tik pradėjus numirė fotiko kortelė, pasiskolinau iš sūnaus, o ten pilna visokio jam reikalingo šlamšto, padarai kelis kadrus ir stop, bet faktą užfiksavau, kai biški apsidarbuosiu, pažiūrėsiu kas gavosi.
Kerpena, man gražus tavo megztukas, tas rankoves matau, bet jei tu gali su jom gyventi, mano akių jos nedrasko, retai būna tie megztiniai, kad guli kaip nulieti. o ir patarimų gavai, žiūrėk gal dar pavyks ką ir patobulinti.
Lace, skara tokia eksponatinė, nors imk ir ant sienos kabink (medalis už kantrybę) šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų, smagiausia būtų pamatyti ant žmogaus, tada ateina ir suvokimas, kaip tas daiktas nuguls, kaip savininkė jį įsivaizduoja, jei išvis įsivaizduoja
Abelo, dėkui viskas taip dailiai linksta link kojinių, vakar net lankstinuką pašto dėžėje radau, kad kojniniai siūlai iš dvylikos į aštuonis pinigus nukainuojami
Saulėlydi, užmynei ant mazolio, gi kašmyriuką pirkau su mintimi adjaliukui, bet va nubrūžinau megztuką mažei (jis man toks tobulas vaikams siūlas - lengvas, šiltas, nekandantis), dar šaliką pradėjau, nes susirodė kad tiek to, apsieisiu be to adjalo, o dabar ir vėl norėjimas trinktelėjo, tik bijau, kad siūlų pritrūks jau