Katuk, liūte, "gaujos vadas"... Negerčiau su tokiu kavos.
Restar, atsidaro.tik pirma nuoroda. Kokio dailumo žaisliukas!!! Nebijok pirkti, supakuoja tikrai saugiai.
Dukra atsivertė mano skaitymus (FTWEEKEND) ir "išsirinko" auskarus.
Aš nemėgstu open space, ypač po kovido, kai visi masiškai meetinasi iš darbo vietos. Pas mus kabinetai, dideli. Mes 17 sėdim 14 vietų kabinete. Maniškiai ir kita komanda. Tai žiežirbos vis paskraido, nes tos kitos garsiakalbės ir meetinasi iš darbo vietos, tingi subines pakelt ir išeiti į skambučių kambarius. Maniškiai tai gerai išauklėti, jei skambutis, tai išeina, kad kitiems netrukdyt. Vis padejuoja man, kad kolegės trukdo, bet garsiai sakyt nedrįsta. Aš aišku nenutyliu, bet rezultatų jokių. Tai ir sėdim du ausinėm. Norėčiau kokiam penkiavietyje sėdėt. Bet mano komandai jau dviejų kabinetų reikėtų, tai vilčių jokių, darbo vietų trūkumas.
Visinga dirba ir dirbs. Nesiruošia jie niekur dingti.
Praeitam darbe dirbau daliniam open space, kur vienam kabinete dirbom 8. Su HRu dirbti tokiam kabinete neįmanoma. Todėl ir ėjau į ofisą per kovidą, nes kabinete būdavau viena, ir nėjau po kovido, nes namuose - viena. Optimaliausias darbas 1-3 žmonių kabinete.
Iš tiesų labai priklaus ir nuo darbo specifikos. Taip, mes visi 7, būna, kad visi vienu metu kalbam telefonais, yra tikrai garsiakalbių (kaip aš), yra, kur vos girdisi (nežinau, kaip jie susikalba). Bet mes ir info turim dalintis online. Pvz kiekvienas turim savo kuruojamas prekes, ir atskirus klientus. Kalbi su klientu ne dėl savo prekės, bet kokią nuolaidą ar kada pristatymą gali pažadėt, tai būna akim su kolega susitikslini visą info.
Taip, žymiai ramiau iš namų (pasiėmiau šiandien- ryt, nes bando krapštytis kažkas gerklėj, bet dar ne iki temperatūrinio jausmo), tik tada daugiau skambučių arba laiškų.
O čia kontrastas kur? Raštas ar ten kokia tai spalvikė yra pridėta?
Persiprašau, jei kažko neįžvelgiu
Aš mezgu tą savo oranžinį, ir esu didelėse abejonėse, ar verta užimti laiką tuo, ką neaišku, ar nešiosiu. Iš tikro, tai gaunas visai gražiai, raštas sutvarkė skersavimus, ale bet tačiau -KANDA mane mochera. Išimt ją dabar jau sizifo darbas būt..
Vakar išvis.. pavalgiau vakare ir toks beprotiškas gerklės graužimas panašu, kad rūgštys, bet praktiškai nesu to turėjus. Tai vakaras buvo praleistas spalvinant, bandant ignoruot tą neįgalumą. Dar ir šiandien jaučiu, o dar ir kažkoks vidinis šaltis, o aš miegot negaliu, kol šalta, tai šlykšti naktis, dar bjauresnis rytas....
Sniegas tokia pudra... ačiū die, važiavimas ne toks, kaip vakar, kai dukart ilgiau važiavau. Nors mano manymu, šiandien turėjo būt sudėtingiau..
Vajej vajej, sukandžiotas, rūgščių sugraužtas, sušalęs Katukas .
Nežinau, ko nematai, tai paaiškinu - ten žakardas ant tamsiai pilko juoda spalva. Mažas kontrastingumas, kuris tik subtiliai išryškėja, man tapo gražu. Net pilkai juodą šaliką nusimezgiau - galvojau dukrai, bet ta didelio entuziazmo nerodo, turi vieną pirktinį šaliką ir užtenka. Vakar pranešiojau iki paštomato net neskalbtą - miela prie kaklo tos briošinis purumas.