Bet virbalai per skylutes išlenda 
Koks fainas tas IKEA krepšiukas 
Gal ir man reik O tai neturiu kur susidėti savo tuos varganus smukius einamuosius mezginukus 
Baigiau, tiesa, labai paprastą kupurę iš likučių, gal reiks prie progos pafotkint, kai baigsis šita poliarinė naktis... Rusnė jau numetė senąsias kepures, su šita į mokyklą eina.
Kažkokia keista būsena fizinė. Lyg kraują kas išsunkė ir dar visokius gyvasties syvus 
Bet grįžta porai dienų vaikas užsieninis 
Išėjo iš pirmo darbo, tai eina sau... kai papasakojo, tai svajonių įmonė, nors šiaip visos tokios turėtų būt. Toks darbuotojo gerbimas Visi vadovai ir parašė, ir paskambino, ir nuo kolektyvo gavo su palinkėjimais ranka pasirašytus dalykus. Sakė, net gaila palikt dabar
Limit, va va, lyg syvus kas išsunkė... aš taip vakar jaučiausi. Po darbo sugebėjau DU kartus dieną numigt. Buvau užsirašius į treniruotę. Numigau 20 min. Praplėšiau akį. Nujungiau žadintuvą ir net nelindau iš lovos, kol vėl užmigau.
Šiandien Kėdainiuose- inventorizacijoj. Snigo. Audimo pašiltintos kelnės ir žieminė striukė labai pravertė.
Grįžom dieną. Tai spėjau ir pietus pagamint.
Galvoju- gal užsiimt kokiom kojinėm Emiliui. Pasiilgau sėkmės jausmo mezgime. Na, mažas komplektukas patiko. Ateičiai bus ok.
Mezgimo rakandams (maišeliai su virbalais, virbalų rinkinio dėklas, medžiaginis didesnis maišlis su mažesniu mezginiu - pvz kojinėm) - labai gerai eina pintas krepšiukas (pernai klientai dovanojo pilną mandarinų).
Einamam mezginiui, jei didelis- turiu ploną medžiaginį krepšiuką, toks, kuris susilanksto į mažutę 'piniginę'. Patogu nešiotis tarp kambarių, nes arba salone, arba miegamąjam mezgu. Vienu tarpu dar turėjau labai patogaus dydžio gal Kristianos kartoninį dovaninį maišelį.
Snigo???
Ikea krepšiuką turiu. Labai man praverčia mezginį vežtis keliaujant į sodybą.
Gadget, puodukas mielas. Seilę pavarvinau.
Ir Fabuose dieną snigo. Gražiai.
Baisokai skamba tokia savijauta Tikiuosi čia tik kokio mineralo trūkumas 
Ikėjos krepšiuką ir aš turiu ir savo siūtų turiu.
Pas tėvus sakė irgi buvo vos vos pasnigta, Vilniuje, tai nemačiau sniego tik šlapumą.
O vakare atėjo dar viena naujiena - mama nugriuvo nuo laiptų. Išvežė ligoninėn. Prakirsta galva ir smegenų sutrenkimas. Matyt ne be reikalo, negera buvo net ir tėvui parvažiavus iš ligoninės. Iš šiaip kžakoks niūrus metas - ne dėl oro - aplinkui tiek ligų ir mirčių.
Kerpena o dabar mama ligoninėj liko?
Man tai elementariai poilsio trūko. Bet apie kompleksinius vitaminus irgi pagalvoju 
Sako, nuo lapkričio vidurio iki kūčių - niūriausias metas. O dar ir be sniego gyvename, pagerintoje tamsybėje. Žinote, kaip mėgstu mokytis, ypač iš pripažintų lyderių. Lyginu anglosaksų metodus (tspo man prieinami dirbant tarptautinėje bendrovėje) ir slavų bei rytų metodikas. Itin įdomus tipažas - praktiška hedonistė, buvusi politikė, moteris, auginanti dukrą su Dauno sindromu, pusiau japonė, pusiau rusė, Irina Chakamada. Ji pasakė frazę, kuri mane paveikė. Kalbėjo, beje, apie grožį ir jaunatviškumą. Bet labai savaip.
Taigi, ji pasakė, jog reikia siekti gyventi taip, kad būtų laiko apie 30-50 min. prasieiti natūralioje šviesoje (geriausia - tarp medžių ar pievų) išsimiegojus, bet neišsiruošus. Ir daug skaityti
Dirbu ta linkme!
Dar jau kelinti metai tokiu metu lankausi soliariume: kūnas gauna porciją šviesos ir energijos. 5-7 minutes. Šiemet dar pridėjau masažus. Žodžiais per burną sakau dėkingumą savo stipriam kūnui, išlaikiusiam stogą vietoje per visas audras.
Kadangi reguliariai darausi tyrimus, tad galiu pasakyt, kad blogasis cholesterolis (visada mažiau, nei pirmo skambučio norma, bet kiek didesnis, nei rekomenduojama) koreliuoja ir su slogia psichologine būsena.
