Limit, tai neparašei dėl UA kojinių? nes Ieva /Lace irgi kažkaip buvo pražiūrėta, bet viską gavo, mezga. O tu ir kepurės ♥.
Užsirašiau vairuotojų sveikatos apžiūrai beveik gruodžio gale 
, nes sveikatos pažyma galiot baigė liepą, o nuo sausio tada nebegalios ir teisės. Gal ne man vienai aktualu 
.
Neparašiau, pamiršau visai, nors pafolowinau 
Gal dar ne vėlu 
Mano profilis jos nesurezonavo, tai neprijungė 
Mačiau highlightuose įkelta, kodėl tiems profiliams neparašė
Vėl radinys upėje...košmaras...
Patvirtinta... Laukiu savo vaikų namie, kad kiekvieną galėčiau apkabinti, išklausyti ir dar labiau mylėti...
Labai labai liūdna 
Košmaras, taigi baisiausias scenarijus....
Protas neneša, kas darosi... jau trečia panaši istorija, imi prisigalvoti visokių dalykų.
Kažkaip kol ieškoma, daug ir garsiai kalbama, bet paskui viskas nurimsta.
Suprantu, kad tėvams skausmas neišpasakytas, bet gal atviras pasidalinimas, kas įvyko, gal priverstų suklysti kitus, šalia paauglių gyvenančius, gal padėtų pastebėti ženklus... nežinau, gal bloga kryptimi galvoju, tiesiog siaubingai liūdna
Tragedija siaubinga.. Kodėl, kaip??...
Tik ar įmanoma numatyt priežastis.. Turbūt net ir nesužinosim. Kažin, ar kas nors norės dalintis, neįsivaizduoju, kaip tuos ženklus atpažinti.
Ėjom su buvusia bendradarbe per pietus pasivaikščiot, tai net baisu link upės žiūrėt
Restar, tu su vaikais laikykitės, įsivaizduoju, kaip visi sukrėsti
Be galo liūdna ir beviltiškumo jausmas su kiekviena tokia žinute/ informacija.
Čia kas? Užsikeltas ar permestas perfekcionizmas? Kažkokia esama situacija susvarbinama, sureikšminama, suabsoliutinama iki gyvenimo dydžio 'problemos'? Ateities nematymas?
O kas gali žmogui į galvą įlįsti? Dukra taikliai pastebėjo, kad tokie draugiški, linksmi žmonės labai moka maskuoti savo vidines problemas. Pas ją klasiokas panašus buvo. Ne vieną kartą bandė žudytis. Paskui perėjo į kitą mokyklą. Sakė, kad šiuo metu viskas gerai. Išoriškai nieko nebūtum įtaręs. Klasė normali, patyčių nėra, veiklus, kūrybingas vyrukas, nieko netrūko bent materialiai šeimoje - man geriausiame ir didžiausiame Paupio name (individualiame) gyveno. Jokių žalingų įpročių. Arba nusinešė savo paslaptį į amžinybę, arba artimieji bent jau įtaria. Nežinau, ar sužinosim. Sūnus gerai išauklėtas, neieško pletkų ir prašo nespekuliuoti. Man įtarimą kelia, kad gal kas įvyko tose rekolekcijose, o kurių grįžus tai ir nutiko. Gal tik vidiniai dalykai sukilo. O gal ir sutapimas. Tai raudu, tai smegenys visiškai atsisako priimti info. Kalbamės su vaikais ir dar stipriau ir dažniau juos apkabinu.
Šitame straipsnyje Kazimieras kalba apie kūrybą ir apie mano sūnų: https://www.lrt.lt/n...a-kino-kuryboje .
Restar... Nieko paguodžiančio nesuregsiu, tik deja žinau, kaip jautiesi – ankstesnis atvejis buvo mano vaiko vieno iš nedaugelio draugų... Tas dvi nežinios savaites ir vėliau jau paaiškėjus nuolat sukosi baisios mintys, naktimis atsibudinėdavau. Ir dabar rašant sunku sulaikyti ašaras. Sūnus dar toks uždaras jautruolis, kad visai su vyru buvom pasimetę, kaip bendrauti, kaip palaikyti, iš kur pasisemti kažko bent kiek teigiamo ir nebanalaus. Matyt svarbiausia pats buvimas šalia, išgedėjimas, ir tik laikas tokias žaizdas apgydo. Sūnus pats su keliais kitais bendrais draugais susiorganizavo sudalyvavimą atsisveikinime, laidotuvėse ir mudu su vyru prisijungėm - tuokart visiems kažkiek palengvėjo, kažkiek paguodė ir trumpas, beveik bežodis, pabendravimas su kitais tėvais ir vaikais, jau kadais bedėsčiusia, bet kiekvienu vaiku kone kaip savu besirūpinusia mokytoja, šviesūs kunigo žodžiai, buvo tokia graudžiai saulėta rudens diena.
Užuojauta visiems paliestiems. Man tik vienas klausimas nuo vakar kirba, kuris, matomai, neturės atsakymo. Kaip tėvai 2 valandą nakties išleido vaiką iš namų? Ar jų nebuvo namuose? Ar negirdėjo, kad išeina? O kaip tada žino kada išėjo? Ir, apskritai, kaip įrodyti, kad savižudybė o ne žmogžudystė?
Ką reiškia - išleido? Ar prie slenksčio reikia miegot? Ar prieš miegą prirakint prie lovos?(Nepiktai aš). Mano visi vaikai turi savo raktus bet kada gali išeit iš namų, pareit. Gi miega tėvai. O daugiau detalių nežinau. Vaikai ir mes laukiam daugiau info iš auklėtojo ir pan. dėl atsisveikinimo, gal ką nugirsim.
Su visais pakalbėta, išmyluota, nei vienas tokio poelgio nesupranta... Sakė, žmonės turi dar tikslų, kurių nori siekt, tad patys nepasielgtų. Bet pas mažąją patyčios tęsiasi.
