Katuk, na, ir smagu, kad nieko labai baisaus. Gal pora sykių gyvenimą turėjus tokį uždegiminį momentą, kai galvojau - negi išvis vaikščioti normaliai nebegalėsiu, laidojau savo gyvenimo džiaugsmą 
. Bet viskas praeina. O reabilitacijos paslaugoms, matyt, metų gale, išnaudotos ligonių kasų skirtos lėšos, neužtenka iki pat metų galo.
Eglės sanatorijos reabilitacija Vilniuje yra, dirba su ligonių kasomis, bet galimai apie juos ir girdėjau iš vienos kartu sportuojančios, kad baigėsi lėšos nemokamai reabilitacijai.
Jeigu bandai per esveikatą tik žiūrėti laikų, tai dar gali pasiskambinti, gali būti, kad ir ką kito išgirsi. Nors nebūtinai. Su ta reabilitacija tikrai sudėtinga. Ypač kai po kokių didelių traumų, lūžių, operacijų iš tiesų reikia atstatyti funkciją kuo greičiau, o laukti pasiūlo ... kelis mėnesius. Dar girdėjau iš žmogaus, kuris dažniausiai naudojasi privačia medicina, kad Karoliniškių poliklinikoje labai gera reabilitacija.
Gadget - nekuklus toks krepšelis, drakiaus užmojai platūs 
.
Mano nuotaika šiuo metu - visko turiu (t.y. siūlų), norų ką numegzti - milijonas, vakar darbiniam renginy užsiminiau apie savo mezgamas pirštines, tai iškart atsirado norinčių ir net į Ameriką vežti, bet... mezgu mažai, lėtai ir noriu sau. Nežinau, ar šiemet pavyks kažką numegzti extra pardavimui. neskaitant kolegės dveijų porų pirštinių užsakymo. Auksinis žmogus, negalėjau atskayti. Bandau susiefektyvinti laiko tarpą tarp darbo pabaigos ir mezgimo pradžios, kad greičiau prie to galėčiau pripulti. Bet nenoriu sprausti dar ir savo laisvalaikio į griežtus rėmus, kai darbinis kalendorius šiuo metu toks intensyvus, daug susitikimų ir pan. Tiek užsiturbinus pastaruoju metu, kad puolus iš lovos šiandien prisirašiau užrašų knygelėje genialių minčių, kurias ryte perdaviau vadovei, manau, kad viską ir įgyvendinsim. Tipo, darbo per mažai . Bet kaip įdomu .
