Sportas kg nenumes, gal net padidins. Bet ne tik kilogramais grožis matuojamas
Linijos, laikysena tai tikrai pagražės.
Tai dėl to ir sportuoju net kg augant
be sporto jau turbūt nebegalėčiau. To mėgėjiško tokio. Šitą priklausomybę nuo paauglystės turiu.
Papasakosiu istoriją, kaip ji išsivystė
Prisėskit, paklausykit. Turiu laiko darbo metu

Nuo darželio laikų lankiau sportinius šokius. Iki partnerio mokyklos baigimo, nes buvo vyresnis. Tai judesys buvo gyvenime visada , bet.. kai man buvo 12 metų į mūsų mokyklą atėjo naujas direktorius. Pusamžis, galvočiau apie 40-50 metų, bent tuo metu taip atrodė man
Ir sugebėjo taip uždegt visą mokyklos bendruomenę savo paties aktyviu pavyzdžiu
Rytais prieš pamokas jis pirmas atsirasdavo stadione, o paskui jį klasėmis ne tik vaikai, bet ir tėvai, ir mokytojai. Darydavom mankštą, bėgiodavom po +-10 stadiono ratų. Dabar net neįsivaizduoju, kaip jis ten sugebėjo įtikinti visus
Na, ne visus, bet tikrai labai daug mūsų. Niekas jokių prizų nedalino, nepamenu, kad kažkaip ypatingai motyvuotų
Nei kažkokių ten paskaitėlių apie teigiamą poveikį buvo, nei ką. Prieš pamokas, jau pačioj mokykloj, būdavo paleidžiama muzika per garsiakalbius ir turėdavome trumpą, dabar nepamenu, gal 10 min mankštą.
Tai va tas ankstyvas kėlimąsis ir užmiegotom akim bėgimas stadione man tapo tikra priklausomybe
Kai dabar savo vaikams papasakoju, tai jiems neįsivaizduojama atrodo
Teisą pasakius, ir sąlygos buvo biškį kitokios - mokykla 5 min nuo namų, stadionas irgi tas pats. Bokados metais, net pamenu, kad grįžus praustis reikėdavo tik po šaltu dušu, nes karšto vandens nebuvo. Tai jau tikrai viskas atrodo, kaip iš tos pakaitėlės vaikams - O mano laikais, tai ...
Tai va, nuo to laiko ir šaltas dušas rytais man MUST! Sporto pertraukas turėjau tik kelias, kai vaikus pagimdžiau, tai kuriam laikui būdavau iškritus.
Ką noriu pasakyt, tai norėčiau, kad tų įkvėpėjų mokyklose būtų daugiau. Mokytojų, kurie iš širdies dirbtų, kad jie būtų gerbiami ir kad prestižas būtų dirbti mokytoju, kad eitų pedagogiką studijuot ne tie, kurie daugiau niekur neįstojo, bet tie, kurie tikrai norėtų dirbt su vaikais. Nes na tikrai, tokie žmonės keičia kitų gyvenimus 
Tai va, tokia trumpa paskaitėlė gavosi beveik Mokytojo dienos proga

Man rodos, nebeturim mes mokytojų savo būrelyje 