Vienai - tardytoja, kitai - antipodas Ar dar bus ir kitokiu etikeciu?
As gyvenu taip, kaip man norisi ir kaip geriausia mano seimai. O jei planuoju 'kubu', tai, matyt, gyvenimas taip priverte.
Zaros džinsų plačių normaliom pavalgusiom moterom nerekomenduoju nors pati turiu pilkus būtent iš Zara bet jie straight, o ne wide leg. Ir jie neturi nė gramo elastano, tai šiuo metu yra ant atsarginių suolelio
gražių turi MassimoDuti. Kaina normali. Pigesnių irgi neblogų turi Veromoda, tik dydžių reik paieškot.
Mano ne pilki, bet laaabai gero modelio ir džinso-Vila. Labai verksiu, jei supliš ar išaugsiu
aš gal ne busy, o tiesiog neorganizuota... ir vat maistui laiko tai tikrai randu-prioritetų sąraše iš tiesų, tai būtent iš to užimtumo, valgymas yra man kaip ir legalus poilsis, todėl ir valgau vis, nes bais noriu ilsėtis
Mano džinsai, kur pirkau Marli - irgi pilki, platūs ir ploni minkštučiai. Žiemai bus per šalta.
Man tai tiesiog įdomu suprasti kitą požiūrį, išgirsti kaip kitaip žmonės gyvena. Aš išvis neplanuoju biudžeto .
Gadget, mes daugelis tau antipodai būtume, tu išskirtinė . Ir kiekviena turim savitumų.
Miške grybų neradau - parsinešiau beveik puskibirį gilių. Galėjau ir daugiau, tik žinau, kad tingėsiu paskui lukštent . Bet pasiilgau vaikystės gilių kavos skonio . Jau esam darę, žinau, kad pavyks.
Agurkų dar radau stogu pas pomidorus nukeliavusių . Aktinidijų, dumplūnių prisiskynėm, paprikų, rukolos. Oi, bus skanu.
Ir dar pasigėrėsiu namie savo gėlytėm, kol nenušalo. Messenger_creation_E7717DEF-C08F-4DF5-8BB6-C2DE9B79040C.jpeg 214,49KB 0 Parsiųsta kartų
Važiuoju per nuostabų lietuvišką pavakarį, stebuklingai graži šviesa ir žaluma. Taip gerai pabuvau! Gavau lauktuvių ciklameninį švarką, dar tėvelio sodintų vynuogių (ne mėlynų, tos be šalnų neskanios), ravėjau krapus ir parinkau mamai lūpdažį.
Marelloj nužiūrėtą pieno baltumo kašmyriuką kryžminsiu su vyrišku modeliu - reiks į THE sandėliuką ir į Rygą. Detalių.
Restar, ačiū nuraminai, aš jau galvojau, kad viena be skaičiukų gyvenu...
Kažkaip turiu intuityvų suvokimą ar gyvename pagal savo pajamas, ar ne.
Ir bijau net pagalvoti, jei tektų imti skaičiuot pusryčių, pietų ar vakarienės savikaina...
Kaip spėju jau vien dėl to, kad darbo metu nesimaitiname viešo maitinimo įstaigose, kad beveik neperkame pusfabrikačių, jau maitinamės gana ekonomiškai.
Kai perku gerą streiką, antienos krūtinėles ar pan. man būna aišku, kad tai ne kasdienos produktai, bet tam ir einame dirbti, kad galėtume leist sau pasilepinti...
Lygiai taip pat ir su daugeliu kitų dalykų. Ieškau atasvaros. Visai nespjaunu į dėvėtus rūbus, bet prireikus perkam ir ne pigiausius naujus.
Tiesa vakar sau pačiai netikėtai išgyvenau, ir net visai fainai išgyvenau apsipirkimą su mergina. Panašu, kad abi biški apgludinom per laiką kampus.
Tai va apie suvokimą ką gali sau leisti - vaikas užsimanė gan brangios striukės, kuri dar ir balta...
Pakvėpavau keletą minučių ir pasakiau ok. Net nupirkom. Ir ką, sekančioje parduotuvėje ji, visiškai laisva valia, prisimatavo ženkliai pigesnę ir juodą.
Baltoji keliavo atgal.
Ir taip didžiavosi savimi, kad va vistik gerai, kad atėjau į protą