METŲ mezginiai

Ai, Limit šefo pavydžiu. Mano dičkis šefauja tik kai būna ne namie. Vakar atsiuntė foto 2 puodus - vienas bulvių verda, kitas - raugintų troškintų kopūstų su dešrelėm . Nu man dar ne sezonas, ale jam mat akcija buvo Lidl . Kulinarinius gebėjimus riboja finsansai .

Dičkį gal 12 klasėj prvedė į matkės B lygį. Nelankė, nesimokė, covidas dar... Nu bet išlaikė egzą, nors išvakarėse mokytojas skambino, siūlė neit. Reitingus mokyklai sugadins  . Paskui nepatingėjo paskambint ir atsiprašyt, kai vis tiek nuėjo. O vidurkis tikrai svarbus, bet jį lengviau gali būti pasiekt geresnį profesinėj. Bet, aišku, negali žinot... Gerai būtų turėt kokių pažįstamų, sužinot realią konkrečios mokyklos situaciją.

Brangus malonumas tie vaikai, užtat paskaičiavę tik vieną turim  Praverčia matematika ir šeimos planavime Truputį juokauju  

Limit, viena mano kolegė tai rožes labai keistu būdu gaivina – pamerkia į kone verdantį vandenį (nebeburbuliuojantį, bet tik ką virusį) ir taip palieka. Prieš tai stiebų galiukus arba pakerpa, arba ne, bet pagramdo peiliu, kad paviršius būtų pasišiaušęs. Kai paliečiau darbe vazą, galvojau, kad kažkas netyčia karšto vandens iš čiaupo prileido, o pasirodo čia toks metodas. Jei jau visai visai galvelės nuleistos, gali ir nebesuveikti, bet siūlau su kokia viena pabandyti, blogiau nebus. Galima paskui kitą dieną vėl pakartoti.

Aš irgi savom akim šitą neįtikėtiną rožių gaivinimo metodą mačiau. Veikia.

Sveikinimai švenčiančiom ​ 

O geras! Ačiū, niekad tokio negirdėjau, pabandysiu, gal dar suveiks Santuoka bus išgelbėta   

O dėl tų lygių, tai velnias galvą nusisuktų... Paklausta va, net nepasakyčiau kaip ten kas  Sėdėjau susirinkime, kai pristatinėjo pasirinkimus ir akim klapsėjau    ir išėjau nesupratus, kaip ir kiti tėvai. Paskui vienų kiti klausinėjom, ką čia reik ir kaip daryt.

Liniuka - nesitikėjau iš tavęs, bet ai. Nežeidžia manęs realiai. Jeigu visi būtų tokie matematikai, tai... Nu kiekvienas galit pratęsti pagal save. Galiu atsakingai pareikšti, kad visi vaikai buvo planuoti. Na, dvynių nesulanuosi, bet gavau bonuso . ir viso gyvenimo išlaidų nesuplanuosi, nenumatysi, kiek gali reikėt sveikatai ar chorui . Sakykim, ne verkšlenu, o giriuosi, kokia aš turtinga, kad galiu tiek mokėti . ir laiminga, kad galėjau daug laiko skirti vaikams, ir tai buvo man prioritetas, o ne daryti karjerą (pati jos atsisakiau) ir pan. O kiek žmogui reikia - labai filosofinis klausimas. Šiaip mano didžiausias turtas ir yra tie mano 4, kurių jokiais pinigais neįkainot.

ir bendrasis (B) ir išplėstinis (A) lygiai laiko valstybinius egzaminus. Tik savo lygiu - t.y. B kažkiek lengvesniu.

Va ką NŠA rašo, kad būtų aiškiau, kaip paskui gauti balai konvertuojasi:

Net ir labai skaičiuodamas su tais vaikais nesuplanuosi taip toli į priekį, kiek jis kainuos. Ir kiek grįžtamojo ryšio bus ​ 

ir laiminga, kad galėjau daug laiko skirti vaikams, ir tai buvo man prioritetas, o ne daryti karjerą (pati jos atsisakiau) ir pan.

Šiaip dėl visko, ką šiame poste rašei, labai pritariu, palaikau ir t.t., bet aš vis pagalvoju, kiek daug bebūtų tų vaikų, jie vis tiek galų gale užauga ir, nekalbant apie kraštutinius atvejus, tai paprastai nutinka iki pensijos dar likus nemenkam gabaliukui. Ar nėra taip, kad didesnių šeimų mamoms tas tuščio lizdo + ne tokios, pavadinkime, stulbinamai įdomios profesinės veiklos, kokia galbūt galėjo būti, laikotarpis – psichologiškai didesnis išbandymas net už visus vaikų auginimo rūpesčius.

Smalsute, labai gali būti. Vis labiau suvokiu, kad motinystė užėmė didžiąją dalį visa ko man. Nors, tipo, dirbau nemažai, profesinė veikla mane visai tenkina, lyg turėjau asmeninį gyvenimą - į mezgėjų meetus visada išrūkdavau - ale ... kažko nieko daugiau ir neieškojau savirealizacijai, nes man patiko būti su savo chebra visur. Tai dabar, kai manęs reikia vis mažiau - kyla egzistenciniai klausimai labai ryškiai. Ypač vasarą, kai darbo mažai ir reikia galvoti, ką būtų įdomu veikti be vaikų. Nelabai man taip įdomu, pripažįstu. Na, bet išmoksiu. Pradėjau daugiau bendrauti, pradėjau naują draugystę. Galvoju, ko norėčiau mokytis. Laukiu, kokius tėvų būrelius paskelbs VJG, gal kur norėsiu užsirašyt. Dar noriu savanoriauti. Kol kas neieškau, nežinau, kaip su laiku. 

Ai, dar ta stulbinama profesinė veikla užkabino . Įdomu, pas kurią čia pas mūsų jį tokia stulbinamai įdomi? Daugiausiai darbų gal Liniuka pakeitus? Ar Gadget? Na, pas ją gal stulbinamai įdomi . Aš pati tiek prisikeliavau per 10 karjeros pradžios metų ir tokią stulbinamą karjerą padariau , kad norėjau kuo greičiau susilaukt antro vaiko, kad pabėgt  nuo viso to. Dievas davė 2 . Niekada nenorėjau vadovauti organizacijai, nekenčiau to. Mylėjau tik komandą , ypač mažesnę. O dabar mano darbo įvairovė, galimybės ir laisvė kurti irgi labai mane tenkina. Tik nėra perspektyvų . Kurių šiaip ir nesiekiu, tik uždirbt daugiau norėčiau . Bet gaunu daug laisvės vasarą, sutinku daug įdomių žmonių  . O kuo norėčiau būt užaugus - iki šiol nežinau . Gerai, kad tokių ne vieną sutinku, tai negalvoju, kad viena nenormali.

Vieno vaiko minusas - teks vienam tėvus karšinti. Tai smarkiai kerta per kišenę.

O jei dar rimtai priims įstatymą, kad vaikai pensijoj turės mokėt tėvams išlaikymą, tai kaip ir Restar išloš.

Nu įdomios temos, bet taip tyyyngiu rašyt  

nėra vienodų istorijų, vienos tiesos ir suplanuoti viso gyvenimo nu niekaip nepavyks.

Aš asmeniškai, nieko nesigailiu ir esu ten, kur ir turiu būti. Vaikų galėjau turėt ir daugiau, bet nenorėjau. Pinigai čia ne prie ko. Karjera? Aš labiau mėgstu nedirbti   nu bet reik.