METŲ mezginiai

Liniuka, geriant antibiotikus, sportuoti nerekomenduojama.

Vakar neradau tavo paminėtos firmos kelnių P&C. Kuriam aukšte ieškoti?

Zalando aš irgi neradau Select, bet greičiausiai Selected buvo, tokią radau firmą, su ilgių pasirinkimu.

Dukrai gydytoja išrašė antibiotikų (nes CRB virš normos, bet ne drastiškai) , bet jeigu neblogės, rekomendavo leisti organizmui gydytis pačiam. Kitą užrašiau apžiūrai kitai dienai, kai grįš iš Prancūzijos. Nes vis tiek zįs, žinau.

Vakar sugebėjau pamegzt moheros visai vakare. Galėčiau šiandien baigt, jeigu rasiu noro. Tada jau tik sagų beliks ieškoti.

Pagalvojau, kad norėčiau ir aš megzt tą Poppy tee. Kokio plono kašmyriuko/jako. Tai toks rūbas trumpom rankovėm visai tiktų man šiltuose ofisuose, renginiuose. Ko nors ryškesnio, gyvos spalvos norėčiau, bet siūlo tai neturiu .

O savam ofise ar namų ofise, kai nelabai šildo, tai tiks baigiamas Champagne cardigan lašinys .

Oi, pamiršus, kad da dukrai orinis moherinukas pažadėtas, vyrui megztinis ir kojinės...

Dar spėsiu pabaigt antibiotikus, nes klubas startuoja tik rugsėjį.

Taip, pavadinimas Selected. Dar vis nesusidraugauju su nauju telefonu, tai matyt pasavivaliavo ir pataisė. P&C tas brandas pirmam aukšte iškart įėjus pro duris dešinėj. Bent jau savaitgalį buvo.

Baigiau šampaninį. Padžioviau. Atrodo baisiai didelis, kai išsiplovė. Tikiuosi, grįš į vietas išdžiūvęs. Jei ne, teks ieškoti kokios milžinės . Šiaip tik numegztas buvo gero dydžio, patiko rezultatas. 

Maža krizytė - neaišku ką toliau. Verkia katino guolis nertas ir sustojęs, bet kai jau galiu megzt, tai nelabai įdomu tęst.

Vakar turėjau malonumų sau dieną...

Manikiūras, mankštelė ir Spa Vilnius dovanų kupono išnaudojimas. Tai paėmiau kažkokį kompleksą, kurį dovanotojos ir rekomendavo-nugaros masažas, kojų įtrynimas kažkokiu šaldančiu kremu ir pagrindinis-kobido masažas-veidui ir dekolte.

Buvo visiškas relaksas, per tą kobido užmigau, man atrodo net užknarkiau   veidas tikrai atrodė kažkoks atjaunėjęs, dar gavau rekomendacijų,ką padrėkinti labiau, pastebėjimų, jog lenda rožinė...

išėjau apsvaigus totaliai, grįžau namo kažkokiu autopilotu

Bet..

Ar gali būti kad tas kobido kažką sujudino užsistovėjusį   šiandien atsibudau jausdamasi prastai- galva sukasi, pykina, silpna...

dar prie viso to ir smarkiai kankina peties skausmas, bet šitas buvo ir iki tol

Tai šiandien baisiai savęs gailiu ir laukiu, kol išsijudinsiu...

Ir ta pati maža krizytė-ką toliau megzti. Šilkinį baigiau, dar tik einu skalbt, bus matyt, ar gavos kažkas nešiojamo

Su mano mezgimo tempais būtų galima kokias vilnas imt,bet taip nenoriu dar...

Mane netikėtai šiandien ištiko malonumas eit į pedikiūrą. Jame ir sėdžiu. Atėjo priminimas, buvau užmiršus, kada ten mane užsirašė praeitą kartą kai dariau. Per vasarą atsiauginau prigimtinius antakius , buvo liepus tam tikrose vietose neliest, tai neliečiau visai, užsirašiau kitą savaitę sutvarkymui.

Plaukus sirgdama norėjau išvis nusiskust  . Išplonėję, pasišiaušę, įkiši pirštus ir išsitrauki saujelę... Užsirašyt dažymui pavyko tik 09.10 jau.  Bet džiaugiuosi, kad va bent planuodama savim pasirūpinau. Šiandien užsidėjau dažomąją kaukę, tai kiek atgaivinau spalvą.

Katuk, apie kobido girdėjau nesyk, kad ten ką išjudina ir kai kam pradeda valytis per odą visokie šlakai/toksinai. Spuogais net. Tai gal visko gali būt. Arba sutapimas.

Taip laukiau šiąnakt lietaus po Grindos prognozių, kad vėsiau pagaliau išsimiegoti... Ir nieko .

Tik Marytės plauko moheros mėginuką vakar prasimezgiau. Sadomazo ... Dukrai tinklą žadėjau. Bet dabar galvoju, gal kokią giją merino pridėt. Kurio neturiu, aišku. Nes kam man su tuo plauku kankintis...

Katuk, gal ne kobido, bet masažas, apskritai.

Nu masažas nebuvo labai kažkoks intesyvus. Kiek esu jo turėjus, tai viskas ok buvo.

O vat tas kobido ir kaklą gerokai pamaigė, patampė ir net ausis, ir taip atsakančiai, man rodos ilgiau nei pusvalandį, tai kažkodėl jį labiausia įtariu.

Nu arba šiaip sutapimas. Lyg išsijudinau pagaliau. 

Išsitraukiau kinietiškas pajetkes, ir prie nieko jos man netinka,o baisiai noriu   jau pračekinau  siūlų pardes, reik į MG nuvažiuot, kažkas lyg ir tiktų, bet reik gyvo įvertinimo

Restar, tavo mergaitės kelionė tokia idiliška atrodo  , iki smulkmenų apgalvota, o ir kaip smagu, kad draugės su vienodais pomėgiais, interesais.

Pas maniškę porą dienų svečiavosi kitos mergaitės. Šiaip savarankiškos, pačios maistą gaminosi, pyragus kepėsi, bet vistiek apsidžiaugiau, kai išvažiavo, matomai dar iš po Lt jaučiu perteklių, norisi ramybės.

. Kapseikos nuovargis tai pašiurpino ( nefaina, kad Lietuva su tuo asocijuojasi), bet kaip smagiai grįžimas namo susiskaitė

Žinok, aš ir pati šiurpstu, o ir sprendimo realaus nematau, artimiausiu metu geriau nebus. Lieka, tik morališkai geriau pasiruošti prieš kelionę, kad ta realybė taip skaudžiai nekirstų

Kapseika, tikiuosi mamai jau viskas gerai? ​

Dėkui, OP gerai atlaikė, pabudo gan gerai nusiteikusi, dabar jau ima irzti, nes namo neišleidžia, bet reikia suvaldyti uždegiminius procesus.

Sunku su ja, yra ten povandeninių uolų, o su amžiumi nesidaro lengviau.

Gal nebūtų buvę, net tos bėdos, jei prieš tai būtų gydytojo klausiausi.

Tai gerai, kad dabar laiko ligoninėje, bent jau apgydys normaliai.

O aš šį rytą nutariau, kad nenoriu lipt iš pižamos, eisiu pridarysiu varškėčių pusryčiams ir ieškosiuos kokio filmo.

Vakar tik "trumpam" nulėkiau su sūnumi į pardę, kad padėti porą drabužių, naujam gyvenimo etapui, išsirinkti, o gavosi pusė dienos. Na bent jau ir sau kelnes nusipirkau. Bet vistiek kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad visai nemoku ilsėtis, kažkokia sugadinta samprata to reikalo ir jaučiu, kad viską reikia pradėti nuo nulio...

Koks tas gyvenimas sudėtingas! Kam vaikai “trukdo”, o kam jų trūksta. Šią savaitę esu viena namuose (tik su “anūku”), tai taip nuobodu ir liūdna.

niuma, aš irgi tik trečią katrą šią vasarą išsimaudžiau. Iš apsileidimo ir nejaukumo. Būdavo vaikai išzirzia, o dabar nebeliko kam zirzt, tai taip ir kiurksau vienoj vietoj. Svarbiausia, kad visai netoli tėvų namų yra ežeras. Net kilometro nėra. Kai dar buvom vaikai, tai tuoj išėjus iš tėvų gavės, būdavo galima per tokį miškelį nueit prie jo. Nors būdama vaikas vasaras leisdavau kaime, tai ne tiek jau ir teko ten eit. Dabar  tą praėjimą užstatė namais ir visur tvoras užsitvėrę, nelabai praeisi, tenka eti miesto gatvėm. O to nesinori, nes ypač grįžtant šlapia galva visi kiemuose dirbantys žiūri. Aišku kvailystė - iš serijos, kai trūksta noro ir ieškai priežasties, bet aš pavaldi tokioms kvailystėms. Nuo to laiko, kai mama pasiligojo ir atostogas čia leidžiu, vis galvoju, kad reikia keltis    rytais ir eit išsimaudyt. Jei taip padaryčiau, būtų  be galo gera, nes maudytis mėgstu. Bet  taip  ir nenuėjau, nors jau trečia vasara.   Tai vakar galų gale, šiek tiek paskatinta papildomų veiksnių, nuėjau. Tiesa ne ryte, o vakare, bet vis tiek... Maudytis buvo gera, bet  po to sugalvojau patikrint vieną teoriją. Netoli tėvų namų  į ežero pusę leidžiasi toks žvyrkeliukas, bet namai užstoja, nesimato, kur jis ten nueina. Vis turėjau įtarimą, pažiūrėjusi žemėlapy, kad jo pabaigoj, kažkaip galim išeiti prie ežero, nes  keliukas baigiasi prie namų, kurie paežerėj.  Tai vakar  išsimaudžiusi nutariau pasivaikščioti takeliu aplink ežerą ir patikrint ar yra ten koks išėjimas. Priėjau tuos namus. Prie jų tvoros, bet šalia tvoros radau takelį į mišką. Ėjau ėjau, takelis virto keliuku, netgi nušienautu ir jau atrodė, kad tikrai radau kelią. Bet... Jis š tiesų atvedė iki to žvyrkeliuko, apie kurį kalbėjau, bet ten taip viskas užtverta tinklais, kad niekur neradau kaip praeiti. Neužtverta tik ta pusė, kur kažkoks upeliukas ir visiški šabakštynai, kad nežinai kur ten koja įlįs, jei eisi. Tai va -  jau beveik mačiau namus, o teko grįžti atgal prie ežero ir pareiti gatvėmis. Tik uodai sukando miškelyje, o dar naujos crocs'ų šlepetės iki kraujo nutrynė kojas. Reikėjo sūnėnu patikėt, kad ten nėra kelio, tas visur viską išmaišęs, nes čia daug vasarų praleidęs, bet panorėjau būti gudresnė.