Šiandien buvau kaime, tetai kiemą nupjoviau. O kiemas tai ten toks nemažas ir žolė paaugus jau buvo, tai vos spėjau išnešinėt žolių talpą. Tai dabar viską skauda.Įtariu rytoj, sunkiai atsikelsiu. Netgi truputį įdegiau. Vis koks vasaros pojūtis nukrenta, kad ir po truputį. 
Telefonas rodo beveik 12 tūkst. žingsnių.
Kerpena, tikiuosi žoliapjovė savaeigė bent? Aš vakar irgi 19000 suvaikščiojau.
Aš tai vis dar galuojuosi. Vakar pradrebėjau po 3 vilnoniais adijalais ir vilnonėm kojinėm, galva plyšo. Jau norėčiau, kad ateitų pašviesėjjimas ir nekiltų tempa iki 39. Ir dar iki galo neišspręstas klausimas, ar leist dukrai skrist ar ne šiandien... Vakare vėl tempa pakilo, mažesnė, galvos neskauda, bet labai nosis užburkus sunkiai prakvėpuoja, nuo pūtimo ima ausis jaust.... Vakare nusimušus tempą ėmiau eismą pagaliau reguliuoti, konsultavausi su Chat gpt, vyrą į naktinę vaistinę nuvariau... Vat jeigu nereikia iš tiesų antibiotikų, tai viskam paruošta, o jei reikėtų.... Ech ... Ir oraleist nenori, bliovė baisiai vakar, bet ir tas jausmas sirgt svetimoj šaly, būt kažkam naśta...
Kolegė tai sako, pridėt vaistų, veros emocijos viską atpirks. Nu ir aš tuo tikėčiau, jei be sūnaus, mano sunkoka ligos eiga, kai ilgokai negerėja. Hai jau 6ta diena. Gal tuoj pagerės?... Ką jūs darytumėt. Po 11 vežt į oro uostą, jei vežt....
Tik nesuprantu, Restar, ar covid testus daretes? Be to, jeigu vietoj virusu pasidalinot, tai ir kitiems gal pavojinga? O dabar ausys jautrios- kaip kylant, leidžiantis? Iš vienos pusės, taip, kaip sakai, jau savaitė praėjus, bet temperatūra vis dar šokinėja?
Vakar buvo tėtės 10 metinės. Gerai, kad užsirašiau kalbą vakaro pradžiai. Namie, kol ruošiausi, lyg ir nežadėjau bliaut. Aga... iki pirmo ištarto žodžio..
Covid 2 testai neigiami. Ryte temperatūros jai nėra ( man yra). Simptomai skirtingi. Susirgom sūnui jau pasveikus, nuo didelio streso abi, tai virusai gali būti ir skirtingi - kur kieno jautresnė vieta, ten ir pačiupo. Jai Nidoj iškart užgulė nosis nuo alergijos, ten senas namas, blogai ją veikia tokie. Žodžiu...
Liniuka, žoliapjobė, nesavaeigė, stumdoma.
Nors nežinau net su kuria lengviau. Teta turi ir savaeigę, bet ji neturi žolės surinkimo talpos. Tai ja pjauna sodą, kitas sodybos vietas, kur mažiau vaikštoma. Esu ir su ja pjovus, tai ten labiau pavargsti nuo įtampos, kad ją tinkamai suvaldytum ir į kokį kelmą ar akmenį nepataikytum.
Šiandien skauda kūna, bet dar pusė bėdos, galvojau bus blogiau.
Pas mane - skalbiniai, pramėtytas šaldytuvo turinys, Emilio stalčiai - maišai šiukšlių 🤐 bet kai apsidairau, tai reikėtų ir spintas gerokai praretint nuo išaugtų rūbų ir šiaip, daug kur vėl ranką pridėt reikia. Dulkės dauginasi be įspėjimo.
Pas mane - ryte sukaupiau visas jėgas sustatyt viską į savo vietas, nupirkau skaniukų kelionei, o tada jau voliojimasis nuo lovos ant sofos. Supratau pagaliau, kad mane prisiminė nedraugė angina... Pradėjau skalautis gerklę druskos tirpalu. O šiokį tokį skausmą tik vakar vakare pajutau.
Kai guliu ir kimarinu, tai atrodo, kad gyvenime nebeliko jokio džiaugsmo ir niekada negrįš jis ir noras ką nors išvis daryt...
O dukra nuskrido pusėtinai, užgulė ausys, bet savijauta kita gera. Prieš skrydį Actifedo išgėrė. Man tai anksčiau būdavo įprasta būsena tas užgulimas. Gimdžiau pirmagimį vis pasipurkšdama vaistų , kad kvėpuot galėčiau...Prisiminiau netyčia tuos laikus, kai kažkoks skausmas, temperatūra ir pan nebuvo jokia priežastis nei neskrist (Miunchene kažkada galavausi..), nei į darbą neit. Išgeri vaistų ir varai. Vienintelį kartą neskridau, kolegės privertė, kai laukiausi dvynių ir atrodė, kad gresia persileidimas. Taip ir nepamačiau Zalcburgo.
Kerpena - normaliai pasportavai, tai ir jaučiasi. Kokia tu gerietė, nepalieki kaimukų be priežiūros. Aš po pirmo grybavimo stebėjausi kitą dieną, kad rankas kaip po sporto skauda. Tai nežinau, gal nuo kibiro tampymo .
Pagaliau namie. Lygiai lygiai 700 km. Dar pro brolį prasukom, pusmaišį džiovintų baravykų gavau 
Ir eilinį kartą apsidžiaugiau kaip namie gera. Nors ta Rygos architektūra Prie kiekvieno namo norisi stabtelt pasigrožėt
A tai ko taip trumpai toj Rygikėj?
Aš vis pasvajoju kada su traukinuku savaitgaliui nupuškuot.
Aš tai šiandien visiškai nusvaigus, jėgelių minusas, net galva svaigsta nuo miegelio norėjimo. Bet kažkokiu būdu visai nemažai padariau-sutvarkiau susirgusius pomidorus-kepiau šakšuką ir dar keptų pomidorų padažo pagaminau-kažkaip net džiugu, kai visi ingredientai savi, ai nu tik česnakas iš turgelio 
Paprikų 6 vnt net užderėjo 
svogūnų trijų rūšių, baziliko, čiliuko iš šaldiklio-vienais metais tiek turėjau, kad ir pridžiovinau ir prišaldžiau kokiam dešimtmečiui.
dar uždėjau partiją obuolių džiovinti. Čia ta mūsų nuvirtusi per audrą obelėlė-obuolius tokius pusžalius nurinkom, kad lengviau būtų jai, o valgyti jie dar neskanūs, tai pyragai kasdien ir vat džiovyklė ūžia.
Nu ir pyragas beigi voveruškos-negybavau aišku, pirkau.
ai, dar glotnutis buvo tam tarpe, šitam ingredientai tai pirktiniai, deja. Bet baisiai džiaugiuosi savo kokteiline
Oho Katuks kokia gaspadinė
Dvi dienos vienam mieste sočiai. Ypač kai tai jau koks penktas kartas
