Rankovėms kaip tik bent puse nr imu didesnį virbalą, nes mažam plote labiau sutankinu. Tai ir tau tas nutiko. Bet kam nepasitaiko nesąmonių...
Liniuka - smagiai pabūkit, švelnaus ir gražaus grobio 
. Kaip tavo ranka, gal jau neskauda megzti?
Parašiau laiškų, bet šiaip totali tingėjimo ir 0 motyvacijos bet kam diena. Jau ir viską skauda nuo buvimo ant sofos...
Katuk, oi ne, aš tik parsivežu Vis dar neprarandu vilties kada nors senų knygų knygynėlį turėt 
Ranka neskauda, arba nežinau, kad skauda. Nes taip nesimezga... Kelios eilės ir mezginys ilsisi... Gal nauji siūlai sužadins norą. O gal tiesiog praeis vasara ir savaime grįš įkvėpimas.
Liniuka, woolis turi 100 % šilko buklė. Ar galėtum pačiupint ir savo įspūdį parašyt ar verta?
Apie skaitymą. Limit nemezga, tai suprantu, kad skaito. Restar, tu moki skaitydama megzti?
OK, pačiupinėsiu. O tau jau priklausomybė nuo buklė 
Taip, aš - Jurgita. Aš - priklausoma nuo buklė. Bet ir visai kitas malonumas megzti. Mučinu sūnaus merininį. Liko kapišoną permegzti. Tai kiek čia jau? Turbūt, metai. Kol pabaigsiu, vaikas ir išaugs. O va savo bukliuotam kašmyrui rankoves viens du ir permezgiau. Nes gi malonumas. o ir visokių kliurkų nesimato.
Pypt nu... Blokuoja mane SM... Surašiau - prarijo.
Paaiškėjo mano " tinginystės" ir skausmų priežaatis - beveik 39... Jau ketvirta valanda lovoj su dviem kaldrom. Jau lyg šilta darosi. Nuotolinei dukrai irgi vėl pakilo virš 38... Kvarba kažkokia užpuolė. Mane tai bent sienos ir sava lova gydo.ir katinas pažastyje .
Smagiai mezgasi buklė sakai? Lyg ir gundo, nu bet man rodos pūkų prideda 
Restar 
Ar ne kovidas?
Aš kai pati pūkuota, tai nelabai galiu komentuoti apie pridėjimą.
Restar, balionas tau! Sveik!
Restar-sveikatos pasidalinot visi..
Restar, sveikatos tau, kad greit tą virusą įveiktum.
Aš nesusirgau, bet vis tokia neaiški. Tai sukosčiu, tai pačiaudau...
Apie knygas dar. Aš tai nesu tokia literatė, kad labai suprasčiau knygų gerumą. Dažnai, kur jau labai gerai įvertintos knygos visokių profesionalų, tai aš nieko nesuprantu. Nemėgstu, kai pilna visokio absurdo, paslėptų prasmių, neaišku, kuo baiigiasi. Matyt esu tokia vidutinybė. Patinka, kai suprantu kas parašyta ir kai pavyksta gerai įsijausti į situaciją ir herojų pergyvenimus. O čia matyt labai asmeniški dalykai, kas paliečia, o kas palieka abejingą. Man kartais nutinka, kad kokią knygą skaitau ne vieną kartą, net pati nežinau kodėl. Ne todėl, kad ten labai kokio nuostabi knyga ir nesinori, kad ji baigtųsi, ar kažkokie neatrasti klodai per kartą neatsiskleidžia, bet matyt kažką paliečia pats siužetas situacija, kad noris vėl tą išgyventi,
Beje irgi nesu skaičius Sivia Rerum, o Bėgančią su vilkais perskaičiau šiemet, bet dėl savotiškų priežasčių. Nes viena moteris man primygtinai liepė duoti paskaityti dukrai - vos ne jei neperskaitys, nebus laiminga gyvenime. Tai nutariau pasižiūrėti, kas ten per knyga, ir ar tikrai turėčiau jos paklausyti. Bet šita knyga ir yra ne grožinė literatūra, tai labiau nuo žmogaus pasaulėvokos priklauso ar norėsis skaityt ir ar ten ras ką sau.
Irgi pastebėjau, kad daug populiarių šiuolaikinių rašytojų turi savo kokį tai siužeto šabloną, pagal kurį kuria knygas. Ypač pasijaučia, kai kelias iš eilės perskaitai. Taip - J. Picoult, S Braun, netgi j. Nesbo knygos apie Harį Hulę. Bet tas šablonas kartais labai kūrybingai ir nestokojant fantazijos būna užpildytas.
Mezgu riešinę. Labiau iš įpročio, nes atostogos ir turiu laiko pamegzt.
Kerpena, tai kaip tau ta Bėganti su vilkais, ar suskambėjo?
O tokių, kur tu nemėgsti, tai, matyt, ir aš. Nemėgstu dar baisiai niūrių, be jokios vilties. Bet ir primityvios labai erzina. Kiekvienam tie knygos gerumo kriterijai, matyt, skirtingi. Man super gera, kai ne tik istorija įdomi, bet dar ir kalba graži, sklandi, turtinga. Bet sueina ir paprastesnės, jei istorija įtraukia.
Galva plyšta. Voliojausi lovoj beveik iki 11. Išsimaudysiu ir toliau, matyt, gulėsiu. Nors taip noriu kokios sriubytės, ale nieks kits neišvirs...
Man buklė megzt tai nėra didelis malonumas, tik nešiot. Būna, kad tos kilpos kliūna, yra grėsmė ne akį, o kilpą užkabint.
Restar, nutariau, kad nesiūlysiu dukrai. Nežinau, net ar skaitytų, jei ir siūlyčiau, bet šiaip ji turi pakankamai aiškią pasaulėžiūrą šiuo metu, nemanau, kad jai reikia. Jei kada norės, perskaitys.
O pati knyga pakankamai įdomi, bet man gal trūko daug kur konkrečių pavyzdžių. Nes kartais pasakoja pasakoja lyg ir įdomiai, atrodo teoriškai gera mintis, bet man iki galo ir neaišku, kaip čia tai pasireiškia konkrečiai gyvenime.
