Restar, kiek jūsų mašina ryja?
Ką gaminat iš grybų? Vakar kokį puskibirį raudonikių ir kazlėkų prisitinkom su sūnum. Buvo ir keli tikriniai batavykai, tai tie Limit sumuštiniais pavirto. Su kitais neįsivaizduoju ką skanaus pasigaminti. Marinuotų dar nuo pernai turiu, tai žiemai nedarysiu.
Norėčiau į Kerpenos turgų. Apimtys padidėjo, tai reikia naujų palaidinių, marškinių. Nors dabar kaip ir turiu daugiau laiko, tai gal sportuot reikia pradėti.
Aš šnd pietums grybų valgiau- apvirtus su šonine ir svogūnais pasikepėm, sviestuko- jogurto (vietoj grietinės) padažas.
Vakar buvau pas Emilio klasioko tėvus, vakarojom, o prigrybavę daug baravykų ir raudonviršių buvo. Virė puode su druska, pipiriukais 20 min, tada i maišiukus porcijom ir į šaldiklį dėjo. O ateity- kaip nori.
Šiaip, man skaniausi grybai arba kaip šiandien, arba su keptais svogūnais ir tomatų padažu.
Keptas voveraites su svogūnais ir grietine valgom. Reiks rytoj kazlėkų pasikept, nes virti jie tokie pliurzalai pasidaro.
Nu pyp, rašau rašau telefone, jau antra diena, tada pamirštu ir panaikinu savo rašliavas 
.
Jurgitak - vyas sakė apie 7 gal rytų. Tai apie 700 km. O dar keltas pirmyn atgal, įvažiavimo mokestis. Maža nepasirodytų.
Grybus daugumoj džiovinam, nes daugiausia baravykai (prie kazlėkų tingiu net pasilenkt, nebent skūpūs metai kitems grybams būna). Jau 2 trilitriai yra, užteks. Nors būna tuščių metų, tai geriau daugiau turėt, kad kitam sezonui užtektų barščiams, silkei, pyragėliams su grybais.
Dalį smulkiai supjausto vyras ir pakepa su svogūniuku - tokioj formoj tepamės ant sumuštinių, skanu. iš praeito grybavimo jau pasikepėm ir valgymui su bulvėm. Kai išvis daugiau būna - raugiam. Konservuot nebekonservuoju. Kažkada labai patiko anytos konservuoti su pomidorų padažu. Darėmės ir mes gal pora metų, atsivalgėm, nebenoriu. Jeigu būtų perteklius irgi svajoju apvirt ir į šaldiklį susimest bent kiek, šviežiam pasikepimui.
Katuk - nemenkai pakaupus 
. Svarbu, kad džiugina, dar ir spalvotos. Norėjau pasisakyt apie dulkes, tada pasižiūrėjau į savo lentynas, kaip ten apkrauta, nors ne vazom, tai tyliu. Koks skirtumas ant ko tos dulkės 
. Mirtinai reikia knygų praretinimu užsiimt, bet net baisu pajudint tuos kalnus...
Labas dienas,
Labausiai tai šį savaigalį dėl aukso atgailėjau... 
Man mūsiškė laaaabai patiko 
Ir dar norėčiau, kad paauglės tokį pavyzdį gyvenime turėtų, o ne nuo dirbtinių nagų ir blakstienų ir visokio kitokio išorinio blizgesio persisunkusias įtakotojas.. Nu bet vakar užsakiau Rusnei jos prašymu dirbtinius nagus iš Temu 
nes sau batų lentynas sakiausi, tai priedo paėmiau Pažiūrėsim, ką darys ir kaip atrodys
Mes dedame tašką ir knygą skaičiau, ir Filmanavičiūtės seanse buvau. Knygą suskaičiau vienu prisėdimu, patiko greitam suskaitymu, kai galvą pailsint reik, bet mano geros knygos kriterijus biškį kitoks. O filmas tai pasirodė visai nekažką 
Nesijaudino nei manęs, nei mano draugės, kuri ir pakvietė. Tema gera, aktuali turbūt, nu bet... O iki ašaros išspaudimo, tai iš vis tolokokai buvo. Bet manęs ir Kur gieda vėžiai filmas nesujaudino, bet jame bent jau nuostabiai gražūs gamtos vaizdai Ir knygos pirmas trečdalis labai daug žadantis buvo.
Kadangi tas seansas kažkoks buvo išskirtinis, tai dar ir po Hoover knygą dovanų gavom. Tai man papuolė labai jau prasta Būčiau gal po kelių puslapių ir numetus, bet kadangi mašinoj turėjau ir buvau gan ilgam laukime, tai įveikiau Namie paskui pribaigiau iki galo Viskas primena tave vadinasi. Jei kuri norit, vilnietės, galiu paskolint. Dar esu skaičius Ką praleidau kol miegojai. Tai įspūdis panašus, kaip Mes dedame tašką, gal biškį geresnis.
O šiaip, labai jau seniai beskaičiau tikrai gerą knygą, su pasimėgavimu, kur nesinori, kad baigtųsi.. Amerikos purvą turiu pasidėjus ir lūkesčių jai turiu
P.S. Nuėjau pagooglint jos knygų įvertinimus šitą tekstą parašius, tai knygos.lt radau atsiliepimus, kad ta Viskas primena tave kai kurioms pati geriausia iš jos repertuaro 
Šitą knygą dukros prašymu buvau iš bibliotekos paėmus. Kažkaip įdomiai atsiliepė, kad nekilo noras skaityt. Juo labiau filmo žiūrėt. Kur gieda vėžiai irgi pervertinta gerokai, tą patį galiu pasakyt apie pirmą trečdalį. Gal mūsų skoniai su Limit biškį sutampa . Dabar esu prisiėmusi visokių, bet kažko nesiskaito. ir negaliu prisimint, kas patiko iš skaitytų. Pažiūrėjau į savo ibiblioteka . Neseniai prarijau V. Rimuvienės „Jis vadina mane mama", 50+ grupėje moteris rekomendavo. Nu gerai rašo, apie savo istoriją, stipru. Dar visai nieko lengvesnė tokia „Pamiršta Provanso karuselė“. "Maloningoji žemė" prarijau Kretoje, bet dukra dar greičiau. Nebloga, bet labiau paaugliams, sakyčiau.
Mano eilėj, kam turiu lūkesčių - A.Ryad „Šaltinis“ ir dar „Aštuntas gyvenimas“, nes protingi žmonės rekomendavę, tai tikiuosi, kad stiprios bus.
Ai, va šita ka-kur pradėta, reikia susirast : https://www.knygos.l...ynu-siulu-rite/ .
Nuoširdi knygos rekomendacija
https://www.knygos.l...nyo6STmMN0ior3e
Nesu labai aktyvi skaitytoja, labiau patinka detektyvai, arba šiaip kokios kriminalinės istorijos bet šita visai ne detektyvas, istorija nėra kažkokia labai intriguojanti ar banguojanti, bet gana originali. Rašymo stiliukas fainas, su tokiu subtiliu humoru.
Mačiau yra šitos autorės ir dar viena, tai gal kada paskaitysiu.
Neseniai perskaičiau Paskutinė ponia Periš. Kolegė rekomendavo.... ją skaičiau po Nugalėtojai F. Backmano, tai jomajo, tokia paviršutinė...bet perskaičiau, nes buvo įdomu, kaip baigsis, o ir suintrigavo, kad pusė knygos iš vienos veikėjos pusės, pusė iš kitos, t.y. kardinaliai keičia susidarytą vaizdą. Bet nerekomenduoju, jokios vertės.
Aš bandžiau skaityti tą 1000 laipsnių moterį po Uvės... Negalėjau. Pradėjau ir numečiau. Gal ne tas laikas.
Turėjau susitikimą su tokia man brangia pažįstama - pirmagimius su ja smėlio dėžėj ganėm, ji nuostabiai rašo ir mūsų keliai vis susiduria. Viena iš temų buvo knygos. Tai kaip apsidžiaugiau, kad ir ji nei Silva rerum, nei Bėgančios su vilkais neperskaitė, nes neužkabino. Jau tokios nugirtos. Gal ir tikrai geros, bet nei aš pagavau, nei ji. Tai truputį nudiraminau, nes net gėda buvo prisipažint . Bet kiekvienam skaitytojui, matyt, savos knygos. Arba ne laikas kai kurioms dar.
Tos Hoover knygos tai, matyt, ant to paties kurpalio sukaltos. Seksas seksas seksas su kokia nors biškį skausminga istorija, kuri, deja, tik paviršium plaukia. Gerą gyslą atradus, žino, ko reikia liaudžiai ir kas veikia šiuolaikinę visuomenę, kuri dar vis skaito kažką.
Man kažkuo 50 pilkų atspalvių priminė Esu skaičius pirmą dalį.
Kaip ir J. Picoult visos vienodos, kai vieną po kitos paskaitai kelias, nors istorijos ir kitokios. Tik gal rimčiau pasigilinta ir meistriškiau parašyta.
Iš paskutinių mano skaitytų labai patiko Kirkė ir Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau (šitą turiu savo).
Aha, aš irgi pastebėjus, kad profesionalūs rašytojai atkalę kurpalių kai kurie. O ką daryt - mato, kas parduodama, tai ir kepa. Leidyklos reikalauja, matyt, irgi parduodamo produkto. Picoult tikrai tokia, nervina, kai matai tą patį modelį, bet knygos stiprios, labai daug įsigilinta į pačias įvairiausias temas, labai praturtina. Mane Irvingas nervino su ta sekso tema nuolatine, bet perskaičiusi jo „Malda už Oveną Minį" ir „Sidro namų taisyklės“ viską jam atleidau...
Kirkę pernai vasarą palaikiau ir grąžinau. Net nepradėjau. Nes visai neskatymo sezonas buvo, nors žinau, kad labai gera. Dar ir vertėja pažįstama.
Įdomiai diskutuojat 
Pasikonspektuosiu. Kaip tik žadu šią savaitę Gerą knygą aplankyt, gal ką netyčia rasiu.
Atostogauju šią savaitę. Rytoj su vyru dviese į Rygą porai dienų važiuojam. Pirksiu wooly ką nors gražaus
Liniuka, veši ką nors savo į gerą knygą?
Aš kol svarsčiau, kam man reikėjo pilko tvido, jo ir nebeliko nu ir gerai,vis tiek nežinau, kada megzčiau.
mano šilkiniui gresia rankovės nuardymas. Nežinau, kodėl aš sugalvojau, kad reik mažesnio numerio virbalų jai tai ir siūlo antrai pritrūko ir per daug tvirta gavos. Taip man ir reik per durną galvą....
