Nu ir dienelės pasitaikė... Vakar pamečiau miške akinius. Nusikalus grįžau iš miško, teko apsisukt ir pėdint atgal. Gerai, kad nereikėjo visais maršrutais vaikščiot, tiksliai prisiminiau, kur atsisegiau užtrauktuką ir išsiėmiau telefoną, nes vėl pasijutau pasiklydus. Tai telefoną kitur įsidėjau, o užtrauktuko neužsegiau su akiniais... Viltis grūmėsi su neviltim, nes kas ten prisimins, prie kokio baravyko galėjau lenktis ir pamest. Bet pamečiau...šokdama per upelį. Iš tos laimės, kai radau, tiek jėgų atsirado, kad pasukau ne namo, o į kitą pusę. Nes eidama ieškot pasiėmiau tuščią kibirą . Tai dar gal 1/3 kibiro parsinešiau. Istorija biškį juokinga, nes gerai baigėsi. Bet vakare prasidėjo kiti negerumai .
Dukra su draugėm gi nuvarė į Nidą, pas klasiokę. Bėda, kad ta su tėvais susipykus ir jiems nepranešė.... Tai dramos ten jų tarpusavyje vyko, dukrai baisus stresas, įtampa, rašė, kad košmaras, nenori ten ir miegoti. O dabar ji jau guli Klaipėdos vaikų ligoninėj.... Nes ryte prasidėjo baisus pilvo skausmas ir iki šiol nepraeina nei nuo nošpos, nuo nieko. Aš spėju - kėlėsi prieš 4, valgė visokias sausas nesąmones kelionėj ir ten nebuvo kaip pasigamint per pykčius, stengėsi nesirodyt tėvams .. tada tas stresas, o ji jautruolė... Kad tik nebūtų ko rimčiau... Tyrimai padaryti, laukiam rezultatų, nelabai galiu ką daryt. Zyzia, kad atvažiuočiau, bet kad ryt reikia mašinos kitai parsivežt iš stovyklos. Nulėkt dabar trumpam 600 km? Kažkam ten likt ant kėdutės šalia?... Žodžiu, manau, kad pakankamai didelė ir naktį prabus. Bet nervai ima, kai toli ir nežinau, ką daryt...