Aš čia kai googlinau, visai nieko susiskaitė Rykštaitės straipsnis
https://www.lrt.lt/n...liau-neistirptu
Aš gal pavadinčiau tas "snaiges" superjautriųjų superapsaugotųjų karta. Ir tikrai tokių yra jaunimo tarpe. Ir man kartais atrodo, kad mes-ta vyresnioji karta, tą jautrumą iškeliam į aukštumas, puoselėjam ir pan.
Nelabai suprantu to apibūdinimo "susitaikę tylūs kentėtojai" 
su kuo susitaikę ir nuo ko kenčiam? Ar čia tipo, anskčiau taip buvo?
Nu aš tai tikrai nesu su viskuo susitaikius tyli kentėtoja. Tu, Restar, irgi nemanau, kad tokia esi.
Visko būna 
. Gal per pilnatį mažiau tyli, bet... Va, ir Katukas nesuprato , vadinasi, jūs tokios ir nesat. O aš dažnai susitaikau su kokia netikusia paslauga, ne tuo, ko tikėjausi, geriau linkusi nukentėti pati, negu kelti skandalą. Pvz. gavom Kretoj ne tą mašiną, kurią užsisakėm. Aš nelabai prisiminiau, kokią vyras užsakė, jis nesakė nieko, apžiūrėjom, išvažiavom, o tada dar paaiškėjo, kad benzas, ne dyzelis, nors konkrečiai tokios prašėm... Tiek pastangų buvo įdėta renkantis. Nu ir nebegrįžom, nereiškėm pretenzijų, susitaikėm, nors ėmė nervas. Būna, kenčiu, kai lipa ant sprando, daraau, kad tik kitiems būtų geriau, ne man. Nors ir nenorom... Va, gydytoja hematologė, prisiminusi paskambino ik po 3 sav po sūnaus kraujo tyrimų, nors žadėjo gerokai anksčiau. Jau buvau susitaikiusi, kad nepaskambins, drąsinausi skambint į polikliniką ieškot galų, gydytojai paskambinus apsidžiaugiau, nereiškiau pretenzijų.
Kenčiam dėl blogų kelių, durnų politikų , nelabai ką dėl darom, nemitinguojam ir pan. Birželį mokymasis mokykloje absoliučiai beprasmis, jau ne pirmi metai tai girdžiu ir matau, va, ir jau žiniasklaidoje neseniai skaičiau, kad ir mokytojai ir jų profsąjungos pagaliau tą ima garsiau sakyt (mokytojai paprastai egzaminais būna užsiėmę...) , gal ims kažkas kažką daryti? Bet dauguma tai tylim, kenčiam, aš net nežinau, ką vaikams besakyt, tai ir sakau - nesąmonė, bet kenčiam...
Vyras dirba begalinius viršvalandžius be jokių prošvaisčių ir papildomo apmokėjimo...
Tai čia kas į galvą šovė, iš ko ta mano frazė išlindo. Senesnę kartą aplink irgi matau - dar labiau susitaikanti. Aš jau naglesnė, drąsesnė, kartais ir nepatyliu, gerai mes ten su čiurlionke pakovojom, iki šiol didžiuojuosi savim, kad užkūriau visą reikalą ir pavyko pakeisti kai ką. Daug ten dalykų, kur turėtų keistis, bet dauguma tėvų patys baigę, neįsivaizduoja kitaip, tai niekas nenori išsišokti...
Žodžiu, aišku, galima ginčytis, kaip visada 
. Bet man faina, kad jaunimas drąsesni, labiau vertina savo poilsį, asmeninį gyvenimą ir nenori to aukoti darbui be ribų. O ydų turim ir mes, ir visi. O gyvenimas kiekvienam duoda sočiai pamokų, niekur nuo jų nepasislėps ir snaigutės, nemanau, kad jau visai nemąstantys būtų ir išvadų su laiku nepasidarytų. Kol jauni jauni, tai jūra iki kelių .
Realiai su Emilio auginimu tikrai susiduriu su supermamyčių karta ne iš gerosios pusės, kai visa aplinka kalta tik ne jų vaikelis (kuris realiai gerokai velnių prišveitęs būna). Ir šiaip, visai kitaip buvo su Vilium, Gyčiu, nors atrodo tik 6-8 metai skirtumas.
Restar, ne tu, bet tavo vyras darbe turėtų brėžt ribas. Jeigu nebrėžia- vadinasi jam pačiam taip tinka. Dėl kažkokių priežasčiu. Atsakymą jis pats sau turi. Gali būt net ir elementarus, bet vyram pats svarbiausias- jaučiasi reikalingas, reikšmingas ir nepakeičiamas.
(Čia kaip aš pati keikiausi per visas atostogas, o vis tiek dirbau. Bet rugpjūtį prieš išeidama pasakysiu, kad šį kartą einu atostogų, o ne į nuotolinį darbą. )
Tai darbo ir nekaltinu. Ir taip, įvairios priežastys, bet tą ir sakau, kad mes va tokie - jei reikia, tai ir darai, nenubrėži ribų, o jaunimui tai gana normalu. Netinka kažkas ir eina toliau, drąsiai ieško geriau.
Liniuka mūsų jaunimas - drąsi ir pasitikinti savim:). Aš visada žaviuosi tokiais žmonėm, bet pati turiu defektų šitoj srity .
Hm, na, aš gal kiek kitaip suprantu tas snaigutes. Ne tuos, kur kovoja už kažkokias teises.Labiau gal tokius, kurie nieko daugiau be savęs nemato ir tuo pačiu yra be galo pažeidžiami. Ar įžeidžiami. Trapūs, jautrūs, bet unikumai. Su kuriais diskutuoti sunku, nes negirdi, ar nenori girdėt kitokios nuomonės. Kurie iš bet kokio neatitikimo padaro tragediją.
Tai, kad aš nerėkiu ant kiekvieno kampo, nereikalauju, kad būtų pagal mane, dar nereiškia, jog susitaikiau. Tas "kenčiu" man čia toks išvis ne prie ko. Nes galiu rinktis. O jei pasirenku susitaikyti, tai ne kančia. Kad ir pvz, tas darbas per atostogas. O kas trukdo išjungt telefoną ir netikrint pašto? Nekelt ragelio darbiniams skambučiams? Tai jei pasirinkai atsakyt į skambutį, tai nėra kančia. Ir ne susitaikymas. Tai tiesiog pasirinkimas.
Dėl mokslų birželį dar įkišiu trigrašį 
mano manymu, netinkama sistema. Jei būtų sudėliota normaliai pamokos ur temos, mokslai galėtų vykti normaliai. O dabar pati visuomenė turi nuo seno nusistovėjusį supratimą, jog vasarą nesimokoma. Ir va čia ir išlenda snaigučių požymiai-galim vaikų, o jie paskui gaili savęs 
Aš tai pritariu Katukui, kad su drąsiu ir savo interesus ginančiu jaunimu viskas gerai, yra ir tokių ir reikia jais džiaugtis.
Pamenate kai pradėjo į armiją kviesti šauktinius ir jaunuoliai verkė, kaip juos skriaudžia? O kad vaikų nebenori gimdyti aba gimdo labai vėlai? Nes matyt baisiai patys sau patinka, nenori aukotis dėl kažko, atsisakyti malonumų. Arba ant tėvų sprando sėdi belia kiek. Nežinau kaip jie mus senatvėj išlaikys 
Pas mus gimnazijoj dėl to aišku ir paprasta buvo- prasitėjo egzai, padėjom parašus, kad atsakingi už savo dešimtokus. Ėjo tik tie, kam reikėjo ar norėjo kažką taisytis.
Progimnazijoj egzų nebuvo, tai Gyčiui pamokos buvo normalios.
O su darbais, tai pas mus pvz specifiškumas tame, kad didelę dalį dienos prakalbam telefonais. Kiekvienas turi savo klientus ir produktus už kurių tiekimus atsakingi. Dėl to jei norim pilnai pailsėt, darom ir laiškų, ir telefono peradresavimą, bet negali numatyt 2 sav į priekį visų galimų situacijų. O pusė mėnesio pardavimų -per didelės apyvartos, kad palikt visai be priežiūrų. Ir klientų kiekvienas turim labai specifinių, įnoringų. Esam sutarę, kad atostogaujantis retkarčiais whats upus patikrins. Tai realiai dėl to patogiau eit 1 savaitę, nes tokiam laikui darbus tikrai galima perduot.
Turiu suplanavus atostogas žolinių savaitę ir vis kėsinasi kas nors į ją Tai auditas, tai valdybos posėdis, kur turiu atsiskaitinėt. Bet vis kažkaip pavyksta arba persikelti, arba perduoti kam nors. Bet jaučiuosi kaip ta meška, kurią beždžionės puola iš Mauglio
Klausimas ne į temą. Ar naudojatės Chat Gpt? Aš kuo toliau tuo daugiau ir negaliu atsidžiaugt. Ten toooookios galimybės 
Labai rekomenduoju išbandyt.
Pagaliau mažius išsimiegojo... Po stovyklos- nuo vakar 6 dienos iki ryto 9 Bandžiau kelt dar vakar, bet nesėkmingai.
Baigiu savo chebrytę suruošt mokyklom iš didžiųjų pirkinių - rūbai, batai. Kitą savaitę Gyčiui akiniai. Liks tik sąsiuviniai ir pratybos, bet šituos ir rugsėjį bus galima, kai jau kainos pasidarys normalios.
Pagaliau mažius išsimiegojo... Po stovyklos- nuo vakar 6 dienos iki ryto 9 Bandžiau kelt dar vakar, bet nesėkmingai.
Baigiu savo chebrytę suruošt mokyklom iš didžiųjų pirkinių - rūbai, batai. Kitą savaitę Gyčiui akiniai. Liks tik sąsiuviniai ir pratybos, bet šituos ir rugsėjį bus galima, kai jau kainos pasidarys normalios.
Liniuka, o tavo Chat GPT mokama versija? Pati susipažinai, ar buvo kokie mokytojai?
Aš turiu telefone googlo DI. Nežinau dar visų jo gabumų, tai labai kukliai naudojuos. Bet man irgi patinka. Darbiniams tikslams esu kažko paklausinėjus, bet irgi be didesnio suopračio.
Buvo pas pus seminarai apie DI, bet vieną kart nespėjau užsiregistruot, o kitą turėjau atostogas 
Tai va-norėčiau naudotis, bet dar nesusivokiu iki galo, kaip.
