Velnio išmislas, tas scrolinimas!!!
Limit, pavydžiu tavo vyro.
Dabar turiu vienai nakčiai viešbutį susirast, nenoriu likt namie per dičkio gimtadienį, tai man tokia kančia tos paieškos 
Man irgi kančia paieškos.
Kenčiantiems dangus 
Ar esat susiradę kažką labai nuvylusio?
Vakar pagavau save su keista mintim, kad nenoriu atostogų
dar gyvenime taip nebuvo. Ar čia jau kokia stadija, ar kas
nes darbas tai tikrai ne rojaus vieta, kad atostogų net nenorėčiau
Vvyras dar nuorodą atsiuntė apie pigų variantą į Turkiją, tai ne ne - toks jausmas buvo atsidarius
Paskui paaiškėjo, kad pats į Turkiją tai irgi nenori visiškai, nenori niekur, kur karšta. Tai va tokiam keistam jausme kol kas esu.
Kai už lango tokia temperatūra 
, tikrai būtų sunkoka suprasti didelį norą keliauti kur nors, kur karšta. O išvis nenoras atostogauti bent man būna nebent kai žinau, kad atostogos tikrai nebus tokios, kokių norėčiau (kokie nors vis atidėliotų reikalų tvarkymai, privalomi svečių priėminėjimai ir pan.), arba nėra joms visai jokio aiškesnio plano – tada atrodo gaila jas iššvaistyti. Bet pačios atostogos visada yra geriau nei ne atostogos.
Mūsų vienas kolega, rašydamas prašymą atostogoms, prirašė, jog atostoginių neišmokėti
Aišku, jis turėjo momeny, kad atskirai neišmokėt, o kartu su atlyginimu,bet vistiek dabar anekdotas, koks puikus darbuotojas.
O šiaip, kadangi ir vyras, ir aš nekenčiam paieškų, tai atstogaujam savo terasėlėj ir pievutėj 
Mano draugė gyvenanti Paryžiuj (abu lietuviai su vyru) savo vaikams JOKIŲ telefonų neperka. Vaikinukui 14 šiemet suėjo.
Silicio slėnio turtuoliai, be kita ko, kažkodėl irgi... Bet tokioje aplinkoje bepigu. Pas mus gi kitaip – mokytojai demokratiškai prisitaiko prie jaunosios kartos poreikių, tą pačią daugybos lentelę pateikia vis patraukliau ir patraukliau, kad ji kone savaime, be jokių pastangų į galveles sugultų. Per tėvų susirinkimus visi drauge pasibėdavoja dėl priklausomybės nuo išmaniųjų, aptaria, kaip mokytojams tuos telefonus, nepažeidžiant vaikų teisių, atėminėti, bet niekam net nekyla klausimas, kurių galų tą daiktą savo dar visiškai nepribrendusiam vaikui į rankas patys ir įdavė.
Aš jau kuris laikas ir neieškau, kad nemėgstu. Mums dar svarbu lovų kiekis, kaina irgi nepaskutinėj vietoj, tai susiaurėja paieška gerokai. Ypač, kai ilgai neapsisprendi, kur norėt, tada nebedaug kas būna išvis likę už ne kosmosą.
Pagaliau bent į sodą atvažiavom. Mezgimo maišas tai kaip mėnesiui prikrautas, o tik 2 naktys išeis.
Aš irgi prašau atostoginių nemokėt, bet paskutiniais metais nepavyksta su buhaltere susišnekėt. Nepatinka, kai gaunu vienu sykiu daugiau, o paskui ilgokai reikia laukt normalios algos. Aišku, stengiuosi taupyt, neiśsileist.
Pradėjus Champagne cardigan. Tai sode visai dar įmanoma bus pamegzt, vakar dar ir namai nebuvo įkaitę. Dar vyrui kojines noriu pradėt kokias margas margas zigzagines 
.
Mano šios atostogas- totalus chaosas. Niekas nevyksta pagal pirminį planą. Bardakai visur- ir darbe, ir atostogų planuose. Įtariu, po kitos savaitės norėsiu atostogų po atostogų
Užsienin keliavę mažai. Lankytinas vietas visada vyras renka ir maršrutus planuoja, o nakvynes- arba aš, arba abu.
Atostogų aš visada nebeoriu paskutinėmis dienomis prieš atostogas, kai reikia ruoštis kur nors vykti, o tada dar pamatai, kad visokie atidėlioti darbai namie susikaupė. Čia ypač anksčiau buvo, kai dar su vaikai reikdavo susiruošt. O paskui kai jau išjudi iš namų viskas atsipalaiduoja. Bet kartais pastebiu dar ir tai, kad atmetus visus rūpesčius dėl kokio nors išsiruošimo, tai ne tai, kad nenoriu atostogų, bet ne taiip ir noriu, greičiausiai dėl to, kad įprasta tvarka susijaukia.
Mano vaikai dar spėjo užaugt šiek tiek prilaikyti nuo telefonų. Vyresniesiems, tai išmanūs atsirado tik į mokyklos pabaigą, o tų mygtukinių, kol pradinę baigė, neturėjo, Gal mažoji kiek anksčiau gavo, bet grynai dėl reikalo, nes važiuodavo viena į būrelį, kartais reikėdavo susisiekti. Dabar tai jau nesigilinu, ką ten kurie perkasi.
O aš pati iphoną gavau nuo šeimos penkiasdešimtmečio proga. Reikėjo telefono, bet tikrai nesivaikiau nei firmų, nei naujausių modelių.Buvau girdėjus du dalykus apie iphone - 1. kad labai skiriasi viskas ir sunku įprasti.; 2. kad kai įpranti, tai nenori jokio kito. Tai man nei vienas dalykas nepasiteisino. Įprasti nieko sudėtingo nebuvo, man pasirodė, kad ne daugiau, nei prie bet kokio naujo modelio perėjus. Net kai mygtukiniai buvo, pasikeitus reikėdavo prie naujo įprast, susigaudyt, kas kur. Bet kad jau dabar negalėčiau be jo, tai irgi ne. Tiesiog telefonas. Ai, tiesa dar pradžioje, tai net slėpdavau tą nugarėlę su obuoliu, kad nes gėda buvo, atrodė, kad aš čia kokia madų vaikytoja. Dabar tai jau nebeprisimenu.
Parvežėm vyruką iš oro uosto, nusimaudėm, papildėm vaikų (3 liko namie) ir savo maisto atsargas ir dar grįžom porai naktų į sodą. Aš ir kompą pasiėmiau, pirmadienį grįžtu į darbą kažkaip.
Sunkiai išsijudinu ką doro nuveikt, kai jau atsibosta sėdėt (scrolint, skaityt, megzt ...) ar valgyti laikas ko prasimanyt. Primena, ką Kerpena apie pasyvumą rašydavo...
Bet buvo smagu iš didžiojo vaiko išgirst komplimentų, kad mes 85 proc laiko esam žmoniški, o va jo potencialūs uošviai - gal 10 proc laiko tik.... Gerai, kad maniškis šaltų nervų ir savo mergaitę gal tuo ir sužavėjo . Nuramina ir ją, nes kokios ten dramos iš jos tėvų pusės dėl mokslų... Tai mokytis magistrantūroj, tai visai ne, tai šen tai ten nurodinėjo.... Psichologija išvis ne specialybė... Įstojo į neurobiologiją. Bet kokia brangi VU magistrantūra...
Galvoju, ar kada nustosiu sukt galvą dėl savo vaikų, jų mikslų, darbų, anūkų.... Kaip pragyvens, kur gyvens... Dėl manęs niekas nesuko galvos, nieko nepadėjo, kažkaip ir butą nusipirkom, prakutom, bet gal dėl to ir lengviau buvo, kai niekas proto nekniso, buvo aišku, kad gali kliautis tik savim.... O dabar kartais iš geriausių norų išeina paknist protą, nerimu užkrėst... Žodžiu, tos mintys, tai pirmyn, tai atgal laksto, taip sunku išbūti čia ir dabar, gyvent esaty...
Savaitgalis praėjo, gal jau pradėsit bendrauti ?
Grįžom vakar namo - aš pas gydytoją ir dirbt pradėt, vyras toliau mašininius reikalus tvarkosi. Dabar nuvarė gesintuvo patikros, kad eilinį sykį naujo nereikėtų pirkti, dar danties taisyt eis. Aš eilinį sykį patupėjau eveikatoj, pažiūrinėjau, ar neatsirado kur nors laikų ar man, ar vaikams. Tai tik kaklo kraujagyslių echo užsirašiau rugsėjui. Kad žinočiau ar susirūpint dėl cholesterolio, ar dar ne - tipo, ar kaupiasi plokštelės, ar ne.
Endokrinologė nauja irgi panervino. Nes, pasirodo, geriu arkliškas dozes, lyg visai neturėčiau skydliaukės, ir tas mano amžiuje gali turėti pašalinių reiškinių. Patarė mažinti dozę ir stebėti, gali jau būti TTH ir didesnis mano amžiuje... Nauja info. Vis tas amžius išlenda į priekį...
Tai kad kažkoks toks visai nenoras kažką rašyt...
Nieko įdomaus ir džiuginančio. Matyt, amžius
