Nesupratau, kas čia buvo 
ko čia tas SM pakartojo mano postą,kai jau seniai paskelbra buvo.
Šiandien miego noriu dar labiau, nors jo buvo tikrai pakankamai...
Labas dienas,
Dėl telefonų tai mano vaikai kažkaip normaliai. Niekad nei vienam nepirkom ir neprašė labai. Kartais gaudavo atiduodamus, kartais patys užsidirbdavo.
Bernai iš vis kažkaip nelinkę keisti saviškių. Didysis savo naudojo gal 7 metus, tik va prieš pora savaičių naują nusipirko, nes senas sudužo. Jaunesnysis irgi jau gal 6 metus OnePlus naudoja ir ekranas pradėjo nuo kampuko lietis ir jau buvo beveik pusę ekrano apėmę. Jau tikrai galvojau naują pirks, bet kadangi iš savų pinigų gyvena, tai užsisakė ekraną iš kinų ir pasikeitė pats.
Rusnė tik biškį kartais anksčiau paburbėdavo tikrindama savo galimybes, gal vdrug imsim ir nupirksim jai naują 
Ta tai iš vis naujo niekad neturėjau dabar kai pagalvojau 
Ir kas dar, tai visi kategoriškai nusistatę prieš iPhone. Kai paprašau mano telefone ką nors pažiūrėt, sutvarkyt, tai ima tą daiktą kaip š dviem pirštais 
O mano tai istorija tokia, kad pirmus du atidavė sesė pirkdama naujus, o paskutinį perpirkau iš bendradarbės, kuri naujausius perka. Tai man tinka ir tie senesni, tiesiog prie naudojimo įpratus, ne dėl to, kad iPhone. Turiu darbinį Samsungą, tikrai jaučias, kad geresnis, bet va naudojimas man biškį komplikuotas, bet kai ne asmeninis, tai daug nesigilinu.
Šiandien sporto klube pamečiau bėgimo takelyje rakčiuką nuo spintelės spynelės Prisirišu visada prie batraiščio, nes neturiu kišenukų ir atsirišo šiandien bežingsniuojant ir taip nesėkmingai, ne tai, kad nuskristų kur nors, bet šovė po tuo priekiniu plastiku Paskambinau tuo jų pagalbos nr, tai pasimetė mergaitė, sako, kvieskit apsaugą. Apsauga iš bendro centro. Tai kadangi šalia Senukai, nuėjau, nusipirkau atsuktuvą, atsukau tą plastiką ir išsiėmiau raktelį Tai ne tiek didžiuojuos, kad susitvarkiau, kiek, kad nekreipiau dėmesio į išsižiojusius jaunuolių veidus ant gretimų bėgtakių 
Į darbą, žinoma, kad vėlavau..
Oi Limit kokia tu šaunuolė 
Man tai net į galvą neateitų eit atsuktuvo pirkti. Jau greičiau būčiau ėjus spintelės laužt Aš darbe buvau gavus iPhone, seno modelio, mažiuką, nieko nesugrabaliojau, tai laiminga išsikeičiau į apibraižytą samsungą 
O dėl brangių telefonų, tai gal čia visai geras būdas kažko už tai paprašyt, na kad turėtų ko siekti. Nes kai šiknos visko pilnos, tai sunku kuo sumotyvuot.
Vilius vienu tarpu baisiai iphono buvo užsigeidęs. Iš berods gimtadienio ar Kalėdų dovanų nusipirko dėvėtą, nebrangų. Šiais metais vis tiek apsikeitė į dėvėtą samsungą sulenkiamą, kuris pinigine išraiška brangesnis,bet kažkaip abu patenkinti mainais.
Aš prie samsungo visą laiką įpratus, tai, kaip Limit sako, kai reikėdavo anksčiau vyro iphone kažką rast, tai imdau dviem pirštais, kaip š ir po kelių minučių mesdavau, nes neįmanoma (man) jo valdymo suprast.
Aga, Limit išmone susižavėjau
Limit istorija superinė! Nežinau, ką būčiau darius, bet vargiai būčiau buvus tokia protinga.
Taip savo gerųjų tympų ir neatgavau, gal jau išmestos.
Mašinos patvarkymas prieš TA kainuos 500+.
Eisim šįvakar į kažkokios bajorų sąjungos parodos atidarymą Mickevičiaus bibliotekoje. Kur tik bajorai, ten ir dukros ansambliukas su puošniom sukniom koncertuoja. Už saldainius . Mažoji jau praaugo sesę, beveik 180, suknelė trumpoka ir mažoka jai, nežinau, ar turi dar kokią didesnę duot, ar teks patiems kažką galvot.
Kapseika, nesu žinovė ir telefonų mados rūpi mažiausiai, bet maniškiai abu su iPhone'ais ne dėl mados, o dėl vyro įsitikinimo, kad tai bene saugiausias (duomenų saugumo prasme) prieinamas variantas. Man dėl tokio argumento šiek tiek ramiau, o ir ne pačių prašmatniausių modelių kainos – proto ribose. Didesnis galvosūkis dėl išmaniojo telefono mums buvo ne koks, o kada, dėl įvairių priežasčių. Taip abu ir pravargo iki 14 metų su mygtukiniais.
Limit, o kaip Rusnė laikosi?
Oho, Smalsute, ilgai ištempėt. Aš tai sunkiai įsivaizduoju, kad taip pavyktų mūsų aplinkoj.
Apskritai toks nemenkas spaudimas iš aplinkos, kai mažės draugės su naujausiais iphonais, mūsų draugų vaikai irgi, ir tame tarpe dar tokių, kurie nesimoko, ištisai tėvai kviečiami į mokyklą ir pan. Kitų pažįstamų, kurie abu tik dėl vaizdo darbuojasi, sėdi ant socialų, vaikai irgi nesiskundžia blogų gyvenimu.
Tai MB sako, nu bliamba, kaip jaustis tam mūsų vaikui, kuri gera mokinė, namie turi ir vykdo savo pareigas ir pan. Nu va silpnesnė, ne tokia kaip brolis, kuris tiesiog būdavo savimi patenkintas ir tam nereikėjo jokių daiktų, kad tai prieš kitus užtvirtinti. O gal net ne silpnesnė, gal tik mergiotė, šarkelė, nori sublizgėti.
Žodžiu namie vis dar telefonų karai😁
Man jau perdegimas, pasakiau daryk kaip nori.
Kažkaip per daug visokių emocijų, šiaip realiai ir labai gerų, bet toks biški perteklius, tai kai kuriuos dalykus imu išjunginėti.
O ir atostogų jau noriu.
Kapseika - nu, ir gerai 
. Aš irgi kartais palieku sprendimą vyrui, kai neišneša galva. O jei pinigai ne problema, tai ir nupirksit. O tada jau matysit pasekmes. Gal jūsų kontekste viskas bus gerai. Neužsimanys kas metus vis naujesnio . Kartais labai norisi išpildyti vaikų svajones.
Maniškė gimtadieniui gaus kažkokias dvipuses UNO žaidimo kortas ir laukiu siuntinio iš Amazon - japoniškų komiksų (mangų) rinkinukas.
Kažin ko man užsimanyt gimtadieniu
Limit, o kaip Rusnė laikosi?
Laikosi gerai, išvarė šiandien į skautų stovyklą. Karšta stovykla nusimato Gal bus koks ežeras pašonėj reik tikėtis.
Randai ant veido yra. Labiausia tas virš lūpos siūtas iki nosies toks dvigubas matosi, bet tepa lyg sąžiningai su tuo tepaliuku, tai matysim, ar kažkiek padės. Ir didokas toks ant smakro kaip blynas, paraudonuoja, kai sušyla. Jei nesitvarkys, reiks gal kokių tų lazerinių procedūrų pažiūrėt. O šiaip tai jaučiu, kad privengia dviračiu važiuot Vakar pritrūko pieno, tai nevažiavo viena. Iki artimiausios parduotuvės gal kokie 4km. Kažkaip galvojau, kad vaidenasi, tai vakar pasikalbėjom, na ir tikrai, sakė atsisėda ir rankos pradeda drebėt, net pati nustebus Tai kai grįš, reik kiekvieną dieną kartu pralėkt, kol vėl apsipras. Sakau, neturėtum kitos išeities, tai sėstum ir varytum turbūt daug negalvodama, kaip būna po mašinos avarijos, reik važiuot ir tiek, baimė pradžioj yra, bet darai ir tiek. Bent jau man.
Restar, koks ten Uno žaidimas? Čia prikot? Pas mus pats einamiausias. Du panašūs - Uno ir Solo. Solo biškį kortos įvairesnės, tai tą dažniau žaidžiam.
