Aš irgi užsikinsau su serpantinais, ypač kai skrandį suko... Irgi viena iš palaimų grįžus - plokščia žemė, tiesūs keliai . Vairuot irgi neišdrįsau dar. Šįkart labai baisu nebuvo ( baisiausiais keliukais Juodkalnijoj teko važiuot ..), ale ta navigacija vis į kokius šunkelius nuveda, trumpindama kelią, porasyk žvyrkeliu . .
Kapseika . Gali būti, kad esi kamerinis žmogus, gali būt, kad niekada svečioj šaly 100 proc kaip namie nesijausi... O dėl darbo ir kitko, pirmas svarbus žingsnis sau pasakyt, ko nebenori ar nori . Matau, kad jau kažkas ir vyksta . Ir su ta gėlių puokšte įvyks . Tiesiog daug pas tave darbo ūkyje, kaip suprantu, bet paskui gal sumažės, pati kai ką susimažinsi. Realiai daugumoj mes pačios daug tų reikia susikuriam. O kiti nei mato, nei jiems būtinas tas mūsų pareigingumas .
Skalbiasi trečia didelė skalbyklė ir dar ne pabaiga. Vištienos kotletukų prigaminta. Ir vešiu sūnų pas hematologą pasityrinėt, nes prieš praeitą operaciją kai darė, kažkas ne taip su krešumu. Rekomendavo giliau patirt, kas esant reikalui būtų žinoma, kaip veikt. O tų operacijų dar bus gi, nu.
Katuk . Nebijok . Vis tiek nieko nepakeisi. Tų turbulencijų būna ne taip ir dažnai, ypač rimtesnių. Ir ilgai netrunka.