METŲ mezginiai

Mes irgi per Rygą, su vėlavimais skridom. Virš Rumunijos audra - tai valandžikę palaukėm Heraklione lėktuve, bet su mezginiu neprailgo. Tik užpakalį paskui paskaudo . Rygoj užtat mažiau teko laukt, bet teko pasėdėt vėl, nes laukėm jau lėktuve iš kažkur kitur vėluojančių keleivių. Maloniai nustebino, traukinys nelaukia, o lėktuvas - va prašom. Turbulencijų buvo, bet juokingos. O kuo tave, Katuk, prigąsdino? Šiaip, kai ir taip nenori ( juk ir neprivaloma), tai ir daugiau priežasčių atsiranda . 

Nusileidę į Rygą beveik Lietuvoje jautėmės . Išsiilgta žaluma, gaiva . Dukra sakė norinti žolę bučiuot . 

Aš tai supratau, kad 2 kartus iš eilės į tą pačią šalį keliaut mūsų atveju klaida. Atsisotinom Graikijos  . Ir gyvent toj pačioj vietoj 9 dienas - ne mums, ir viskas įskaičiuota irgi - ne.... Žodžiu, keisti mes  . Bet juodai užkniso eit pagal valandas valgyt, maisto kalnai, o žiūrėti į jį nebenori... 

Apie Dainų šventę iš keleivių negirdėjau, tik graikės iš Kretos dukra dalyvaus Europos plaukimo čempionate, kuris kažkaip čia Lietuvoj vyks. Nieko apie tai nežinau.

O į Dainų šventę galima nueit ir be bilietų liepos 6. Ant pievutės Vingio parke nemokamai. Buvom kažkada, kai dvyniai dar vežimėlyje buvo, man didelis įspūdis liko. Dabar mūsų mažoji dainuos . Ir, kiek matau, labai nemažai pažįstamų suaugusiųjų ir vaikų. Planavom taip atostogas, kad sudalyvautume. Nuo šiandien išeina į repeticijas. O Kalnų parkas kadangi netoli nuo mūsų, tai kažkada nelegaliai nuo savo pusės kalno žiūrėjom. Gal reikės pagundyt vyrą vėl. Arba per TV. Žaviuosi, kad tiek daug yra puoselėjančių mūsų tautinę kultūrą  .

Kerpena, baugiai kažkaip nuskambėjo tavo minimi pokyčiai, nežinau, net ką galvot, ar gali ką nors viešai pasakot. Tik žinau, kad daugumos moterų stiprybė - bendrystėje, mes kalbam kalbam ir kažkaip dėl to lengviau tai išgyvenam, palaikydamos viena kitas  . Nedink  .

Noriu grįžt į savo mezgimo ir serialų rutiną. Dar noriu į sodą basa ant žolės .

Man irgi kad ir kur bekeliaučiau, bet nėra gražesnio miesto už Vilnių ir apskritai Lietuvą ​ Visada gera grįžt, švaru, žalia.

Man tai pasimato geriausiai viskas truputį atsitraukus . Nes užsikasus kasdienybėje, būna ir pasimiršta, ką turim. Ir tie debesys tokie mieli pasidaro, duoda atgaivos  . 

Ir oro uostas pradžiugino būsimais pokyčiais - visai padorus bus, kai baigsis statybos.

Man Lietuva irgi tobuliausia vieta, kad ir kokie čia pas mus nesklandumai ir kainos..  Kai lyja, kai žalia.. kai sninga ir kai ta šlapdriba, kuri išgyvenama kažkaip      Tikrai neneorėčiau amžinoj vasaroj gyvent. Turiu tokį draugą Splite, tai iš pasakojimų vasarą ten vietiniams lyg koks pragaras    ypač dėl turistų  

Pakeliaut gerai, bet sugrįžt dar geriau

Kaip tik šįryt buvo per LRT radiją laida apie grįžtančius emigrantus, tai 70% grįžta dėl artimųjų, nes sunkiai ten sekasi susikurt soc ryšius su vietiniais. O 20% dėl to, kad Lietuvoj tiesiog geriau

Va mano buvusio studento visi lietuviai kursiokai jau grįžo   Visai norėčiau, kad ir mūsiškis grįžtų, nes tas aityšnikų darbas iš namų be jokios socializacijos tai tik bomžais verčia žmones       

Kerpena, gal reik susibėgimą kokį pasidaryt? Gal kada kokį vakarą susieit išeitų šią vasarą.

Restar, nesigąsdink labai. Vaikai užaugo, serganti mama, pas kuri reikia važinėti ir dar nuolatinis kaltės jausmas prieš tėvą. Va jau pora permainų. Yra ir daugiau,bet dar pati daug kur nesusigaudau, tai nekalbėsiu.

O mano nenoras ir įprastomis sąlygomis klestėjo, tai neimk į galvą. Nereikia  man apie tai kalbėti ir gąsdint žmonių

Na, taip, Kerpena, tikrai užtenka ir tiek  . Gal tik kaltės jausmo prieš tėvą nesuprantu, bet ir nesu buvusi tokioje situacijoje.

Aš galvojau, kaip tie žmonės Kretoj gyvena dėl tiek turistų... Aišku, iš jų ir gyvena. Gal Peloponese  geresnis jausmas kaip tik dėl to, kad tų turistų daug mažiau...

Va va, turistų gaujos manęs kažkaip nevilioja, kad ir kaip norėčiau ką nors pamatyt. Galvojau, kalnai kokie gal būtų fainiau,bet kaip suprantu, turistinėse vietose ir ten pilna  

kas prigasdino skrydžiuose? Turbulencijos. Šiaip pati asmeniškai tai dar gąsdinuosi ir dėl tos savo ausies. Anąkart buvo užsikišus, tik su vaistais ir procedūrom atkimšau, tai visai nesinori ir vėl to. O ta ausis (ar nosies landa) mano probleminė ir be skrydžių. Nu bet kelio atgal kaip ir nėr   noras pažiūrėt, kur tas mano vaikas didesnis.

Lietuva graži... norėtųsi tik daugiau laiko tam grožiui pajaust.  Atrodo-vasara, nei spūsčių, vakarai ilgi, bet vien darbai ir darbai, tiek visuomeniniai, tiek asmeniniai. 

Kerpena-nors ir kaip keistai atrodytų, bet suprantu tave   labai dažnai paskutiniu metu jaučiuosi taip pat-stumianti laiką nežinia dėl ko ir kam, ir kažkokį ilgesį net ne tai kad pasikeitimams, bet tiesiog nebuvimui...manyčiau reiktų kažkokio įsižeminimo ar tai perkrovimo, kažkokio bent minimalaus susivokimo, kodėl darai tą, ką darai.  Bet tos kasdienės priežastys nebeveža, o kažkokios kitos malonesnės neišsirutulioja

Gal kokios magnetinės audros  

Kažkoks intensyvus susierzinimas ir rūpestėliai ne tik aplinkoj-vakar gal.su kokiais 3! vairuotojais vos išvengiau artimo kontakto ​ 

Tai jungiuos ir aš prie tų pakrikusiųjų būrelio... Aš ne tai kad pradingti norėčiau, aš labai pasiilgau laiko grožiui, beprasmiškiems dalykams, jaučiuos kaip voverė įsisisukus rate, bet darau tik tai, ko kitiems reikia arba kas apskritai būtina, taip liūdna pasidaro, kad net nerandu laiko kad ir ramiai apeiti sodą, susiskinti gėlių puokštę, pamerkti.... Vis kažkoks amžinas "reikia", alsuoja nugaron....

Ir dar labai noriu keisti darbą, nors realiai negaliu pasakyti kas blogo esamam, bet tiesiog jaučiu, kad noriu, kad reikia kažką keisti...stabdo tik, kad nežinau į ką. O vakar toks nušvitimas, atsitiktinai užmačiau vieną skelbimą ir pradėjo dėliotis gairės. Dar nieko konkretaus, bet jau geriau, nei nieko....

Ir valgyt gaminti labai užkniso.

O dar rašėt apie tą pritapimą užsienyje.

Tai šiuo metu irgi dažnai atsiduriu keistos situacijose, kur galvoju, o vargeli, nu ne man šitaip. Realiai nejaučiame bendravimo stokos, tiek vietinių tarpe, tiek lietuvių, net rusų ir kitų tautybių, bet būna realiai pritrūksta laiko... Bet kartais apima toks "svetimo" jausmas... Va penktadienį buvau darbo šventėje, tai grįžau pasimetusi - maistas tobulas, gyva muzika, prisibendravau apsčiai, visi malonūs, visi nori kažką papasakoti, bet grįžau lyg po sunkios darbo dienos, be nuoširdaus džiaugsmo švente ir bendravimu... Tokia lyg iš pareigos. Tai va klausimas ar ir LT darbo kolektyve taip jausčiausi, o gal aš tiesiog daugiau kamerinių pasibuvimų žmogus, kas ir minioje, bet su sava grupele, ar vis tik, kad ir kaip neblogai sutariame ir pagarbiai vieni su kitais elgiamės, trūksta to "buvimo viena iš jų" jausmo. 

Jau kyla protestai turistinėse šalyse, Ispanijoje, Italijoje. Nebeapsikenčia vietiniai tu masinių turistų, jokios ramybės, NT kainos kosmosas, vietiniai nebeįperka.

Man dar po kelionės labai Vilniaus gatvės patinka, vairuoju su džiaugsmu. Nes Portugalijoje tie kalbai kalneliai su siaurom gatvelėm Turbūt niekaip neišdrįsčiau vairuot Jau net vaikščiot ne kažką su mano pulsu, o dar visi šaligatviai gražiai iškloti slidžiais akmenėliais  

O nustebino, kad labai žalia šalis ​ Galvojau viskas ten pas juos išdega, bet matyt tik miestuose.

Oi su tais churortais, net toje pačioje DE tragedija, užburtas ratas - juodai trūksta darbo jėgos, o trūksta dėl to, kad nėr įperkamo būsto...nes praktiškai visas atliekamas nekilnojamas turtas paleistas į nuomą turistams.