Katuk, kažką netaip, tam laiko planavimo seminare pasakojo. Aš esu didžioji atidėliotoja. Nepadeda įtraukimas į darbotvarkę. Ir nežinau kaip to įpročio atsikratyti. Man viskas spontaniškai geriausiai gaunasi.
Tai kam tada traukt į dienotvarkę, jei spontaniškai geriau gaunas
Aš pvz atidėlioju, ir nervinuos, save plaku, jog nepadarau, bet vistiek randu n priežasčių nedaryt. Bet nuo to nesigauna geriau-gaunas belekaip. Bet įtraukimas į dienotvarkę nėra pagalvojimas, jog ryt tai jau padarysiu. Ne. Reiktų tiesiog susirašyt, kokius darbus, kokiu laiku ryt darysiu, ir ten pvz numatyt, jog 10 val paskambinsiu dantistui. Tada kitą dieną tiesiog darai darbus iš sąrašo.
Bet tai ne vienas patarimas, ar metodo punktas iš viso sąrašo, ten biškį ir daugiau buvo. Pvz apie perfekcionizmą, kaip dar vieną "laiko valgytoją".
Oi many tai kažkas labai sugedę viduj. Kur jau nedarau kažko, tai jokie planai ar dar kokios gudrybės nepadeda. Kai protu pagalvoju, tai pačiai juokinga, bet tiesiog negaliu padaryt ir viskas. Anksčiau taip nebuvo. Skambint tai visada labai sunku buvo, anksčiau dar sunkiau, bet tada būtent kokios gudrybės, termino nustatymas ar dar kas padėdavo. O dabar tai ne tik su tokiais psichologiškai sunkiais dalykais, bet ir su daug kasdieniškesniais taip vyksta ir nieko negaliu padaryt. Iš pradžių tai siaubas ėmė, nes niekada tokia nebuvau. Dabar tai net nežinau - negera kai pagalvoju, bet gal jau ir apsipratau su savim tokia. Taip ir degraduoju...
Bet šiandien atidariau maudymosi sezoną. Pakeliui iš uošvių sustojau. Nors ir nejauku buvo, bet kad nepraeitų vasara, taip ir neišsimaudžius, tai įveikiau nejaukumą ir išsimaudžiau. Tai jau gal ir atostogomis užskaityti galima?
Restar, gal jau tiesiog to waw Europoj nebėra, visur vienodai gražu. Mes šiandien atskridom į Lisaboną, labai gražus miestas MsuM, tiesiog ant šaukštelio galo druskos palaižyt, kelia spaudimą druska. Bet čia tik jei tikrai žinai, kad silpna nuo žemo spaudimo. Nes gali priežasčių visokių būt, pvz gliukozė nukritus, tada jau cukraus reikia. Man tai žiauriai keistai buvo. Sėdėjom sau plepėjom, staiga pradėjo skaudėti skrandį, dar po kelių minučių pradėjo pykinti, dar po kelių silpna pasidarė, visa išbalau ir pati jau nebenuėjau iki lovos. Tai greitai davė kraują skystinančių, pamatavo spaudimą ir tada druskos. Po kokio pusvalandžio praėjo kaip niekur nieko. Bet taip išsigandau, nes dar niekad tokių pojūčių nesu turėjusi, kad taip staiga ir taip bloga būtų. Dabar bijau, kad nepsikartotų...
Ne visur vienodai . Šiandien matėm gražių vietų. Preveli vienuolyne katės apspito,viena atėjo ir atsisėdo man ant kelių . Pora paplūdimių, kur jaunimas Pintereste rado. Tik nepaskaitė iš anksto, kad 600 laiptelių žemyn ir tiek pat aukštyn . Bet nebuvo taip baisu užlipt kaip atrodė. Karštis pakeliamas, net keista. Jau vakar pasiilgau Lietuvos žalumos .
Vaziuodama vis galvoju, kokios būtų kitos idealios atostogos, ir nežinau. Gal ir nėra didelio skirtumo, kur keliaut, svarbu, kad būtų naujų įspūdžių, peno akims ir sielai, na, ir maloni kompanija neprošal. (Dėl to tai biškį kenčiu, neįsivaizduoju, kas šiemet jaunuoliui užplaukė, pavėluota paauglystė stuktelėjo, bet kol kas vienis nesąmonės vyksta...).
Restar, o gal vaikinui kokie meilės rūpesčiai.
Aš pamenu pas mūsų jaunuolį žymų pablogėjimą, kai kaip tik įsikėlinėjom į naują namą ir jis neturėjo savo kambario, gyveno tokiame pereinamame kampe, o tada kaip tik pradėjo daugiau bendrauti su savo mergina, tai matyt tas privatumo trūkumas tiek kaitino kraują, kad oho kokių ferverkų buvo, kol susipratom ir metę visus kitus darbus, puolėme įrenginėti jo kambario. Tai galima sakyt su lyg pirma diena kai įsikėlė viskas nurimo, nors dar gal du mėnesius be durų gyveno, su užtraukiama užuolaidėle...
O gal tikrai suvėlinus paauglystė, kokių tik formų jų nebūna.
Mūsų mergina panašu neleis mums nuobodžiauti, jau dabar matosi, kad įsisiubuoja kaip reikiant, o dar nė 13-os nėr🤦
Mūsų paaugliukė, kuriai tuoj 13, tai vis dar rami. O tas...tiesiog kažkoks narcizas pasidaręs - viskas tik apie jį, tik jis teisus, o kitiems - atžarus. Leidau priekyje sėdėt, kad būtų patogiau, tai erelis, o naviguot nemoka, bet ardosi. Žodžiu, aš kantri, bet anksčiau fainiau būdavo. Ir oriekyje sėdėt įdomiau:). Aišku, kai su dukrom sėdžiu aš, tai jokių pjautynių gale bent .
Šiandien, panašu, lavai vėjuota, kambary viskas ūžia....
Va, paprašiau vyro pafotkint bliuskę nerodytą.Neįprastas man ilgis, nesu tikra, ar nereiks nuardyt ir dar kamuoliuką primegzt. Ir užtinus bisa, dažytis be šansų, nes viskas nusiplauna, o ir nematau be savo padidinančio veidrodžio. Tai tiesiog SPF tepuosi ir tiek.
Messenger_creation_2036692d-2b8b-426a-9d3b-a7f1368be153.jpeg 215,16KB 4 Parsiųsta kartų
Messenger_creation_a88be9f4-1bdd-488c-8dbb-08a38285f8f4.jpeg 236,02KB 3 Parsiųsta kartų
Moderni moteris kurorte plika bamba.
Bliuskė tai faina, dėl ilgio... man tai tiesiog gal aukštesnio juosmens norėtųs. Bet šioje aplinkoje tai viskas puikiai ir taip.
Plę, ryte gerdama kavą sugebėjau kaklą pasitempti dabar visa susisukus..
Akylas Katukas . Labiausiai ją su ilgu sijonu patinka nešiot, kurio liemuo aukštas. Atsivežiau, ale kam . Nes noriu bent truputį įdegt kojas per visus SPF. Degintis spec, aišku, nesideginu, labai greit lengva nudegt. Vakar vyro nugaros apačios taip nenusaugojau, viršutinę dalį labiau tepiau, o anas kaip išplaukia su savo kauke, tai paprastai ilgam...
Supratau, kad galiu keliaut su kuprine - prisidėjau rūbų, bet mieliausiai nešiočiau tas pačias pora maikių ir šortus/ sijoną. Reikalui esant - prasiplaunu. Tiesa, visur - ir viešbutyje, ir kur keliaujam - pilna lenkų.
Bliuskytė daili
Žinau, Niuma. Bet vis tiek toks pokytis nedžiugina. Nes ilgai buvo daug geriau. Ir neramu, nes charakteris panašėja į mano brolio .
Panašu, kad atėjo laikas būti protingu suaugusiu žmogum, o aš dar nenoriu .
Ai, irgi džiaugiuosi, kad Kerpena grįžo . Ką tu apie save besakytum - mums tu įdomi ir brangi .
Pamiršau vaikus užregistruot pas dantų gydytoją iki kelionės , ir mažę pas akių. Galima būtų ir iš čia suskambint, tik nežinau, ar prisiruošiu ... Namie atsisėdu prie kalendoriaus, matau visus planus, kitus užrašymus.
Liniuka - duok Lisabonos vaizdų . Aš manau, man irgi patiktų. Pernai draugė keliauninkė visai nebuvo sužavėta kažkodėl. Gal kad daug mačius, o gal kompanija nebuvo pati fainiausia, tai todėl.