Niuma, aš šiek tiek kitaip tą suprantu. Pylori turim visi. Tam tikras saugus jų kiekis didesnės įtakos sveikatai neturi. Bet kai jos prisidaugina per daug, tą perteklių reikia "nukilinti" . Greičiausias būdas - antibiotikai. Kai sugrįžti į normalų kiekį, tada jau mityba palaikai.
Sakykim taip- antibiotikų žala yra mažesnė blogybė, nei per didelis pylori kiekis.
Na, mano gyd nuome buvo - antibų žala didesnė, nei pylori. Nes antibai spec, kurie žarnyno 'florą- fauną' (čia aš taip vadinu) sugriauna.
Dėl to ir sakiau, kad yra dvi skirtingos nuomonės.
O pylori didelis kiekis ilgą laiką sukelia opas ar net skrandžio vėžį.
O po anitbų florą/fauną galima atstatyt.
Aš tai sakyčiau, jei tos pylori nėra daug, (nors nežinau, ar tyrimas rodo kiekį), jei nėra kažkokių varginančių požymių, tai nereik ir gydyt. Bet jei vargina, tai geriau nelaukt skylės skrandyje ar dar blogiau.
O, Niuma, ką tu keitei mityboje, ką tau rekomendavo? Pajutai skirtumą? iš ko galima pajusti, kad to pylori perdaug? Aš niekada nesityriau, bet ir nežinau, kokiu atveju jau reikėtų, kas turi varginti?
Gėris ir blogis mūsų viduje nuolat kovoja 
. Kaip ir bakterijų įvairiausių kolonijos. Matyt, reikia labiau užmaitint gerąsias, kad imtų dominuoti virš blogųjų .
Kaip ta, kuri sugėre antibiotikus, kai buvo pylori, tai iš savo patirties galiu patart juos ir gert. Bet esu girdėjus ir ne kokių patirčių. Man viskas tiko, susitvarkė skrandžio reikalai. Nors pylori naikino, nes įtarė, kad mažakraujystė nuo to, tai šitas reikalas nepasitaisė, deja..
Tyrimo po antibiotikų nedarė, nes netikslinga, tos bakterijos vis tiek lieka. Vien mityba tai nežinau, ar galima tą jų išvešėjimą susitvarkyt.
Nekeičiau. Beveik. Dėl to ir sakau, kad galvoju jog mano atveju nauda jei ir būtų, tai labiau momentinė. (Pas mane- burnos kvapas, skrandžio maudimas būna.)
Teorinių žinių apie mitybą turiu daug ir kas asmeniškai man tinka esu išbandžius ir prisitaikius, bet realiai vis tiek ilgiau nei pusmečio neišsilaikau. Tai va- reik tvarkyt galvą, kad susitvarkytų skrandis ir svoris
Baigiau antrinę reabilitaciją. Atleido tirpimus. Masažistė sakė, kad jau pagaliau nugara ne vienu gabalu, o išminkštėjo raumenys, gali užčiuopti.
Kinezės irgi išmaigė, prirodė visokių pratimų. Bet čia vėl - kaip ir su mityba- darysiu maximum dvi savaites..... 🤭
Mano rodiklis 1,700 lyg parode, gydytoja seimos sake daug cia jau skaitosi. Gerkle mano visa issesta, atsikeliu kekviena ryta skaudancia gerkle, rugstys labai kyla. Antibiotikus gersiu, kad numust ja, nes gyvenima gadina man skrandis dabar… o jei nera kazkokiu simptomu tai aisku, kam tada gert, galima bandyt su maistu reguliuot, ar zolelem bandyt 
Na, mano rūgštingumas tai pamažintas, kartais fermentų turiu pagert.
Niuma, aš savo vaikams sakau, kai jie kažką sako, kad bus kažkaip kažkas ar nebus. Sakau - kad kaip sakai, taip ir bus. Kai jau tikrai subręsi kažką daryt, tai ir padarysi. O 2 savaites - gi vis geriau negu nieko . bet jeigu nėra ūpo, įkvėpimo, tikėjimo, tai per preivartą nieko ir neišeis. Geriau negraužti savęs ir su malonumu kažko nedaryti .
Aš va dabar nieko nelabai noriu daryt dėl svorio sumažėjimo. tai net nepradedu... Nugarai, kai buvo nutikę labai blogai, greit nusipirkau asmenines treniruotes, dar užsisakiau internetu. ir ką - dabar neblogai, tai net nežiūriu į tą pusę. nemėgstu aš viena sportuoti 
. Nebent suprantu, kad be to - nei iš vietos. Tai taip ir žaidžiu su savim .
Restar, kas ten per streso valdymo kursai, reikia juose aktyviai dalyvauti, bendrauti, ar tiesiog gauni įrašus ir tada jau pats įsisavini medžiaga?
Po truputi, kaip ir aišku pačiai sau, kad reiktų kažką ta linkme nuveikti.
Tokie nelengvi paskutiniai metai buvo, kai pašlubuvusi sveikata privertė atidžiau į save pažvelgti. Ir kai jau sąmoningai save stebiu, tai ir matau daugiau...
Bandau visapusiškai nurimti, nebeleisti sau šuoliuot ten kur nereikia ir daug daugiau nuveikti, kur iki šiol vis atrodė, ai ne prioritetas, kada nors...
Visą savaitę einu pamiegot pokaituko, net besisvečiuojanti marti tam ne kliūtis.
Anksčiau būčiau sakius, nepadoru, kaip kokia latrė drybsau vidurdienį, lėkus keturiom, pyragus kepus...
Nu ir ką, dangus ne griūva, badu nemiršta ir šypsosi.
Kapseika, laba protingai mąstai - rekia stabtelėti ir pasirūpinti savimi 
.
O dėl mokymų neišeis ten visai nebendravus. Tiesą sakant, nežinau, kaip tuos mokymus organizuoja, nes pakvietė - gavau dovanų. Bet va, parašiau ir nuėjau pažiūrėti į jos puslapį https://www.milzinuklubas.lt/. Ta igi, prašom, galima ir įsigyti tas streso piliules ir jokio bendravimo . Tai aš, ko gero, esu atviruosiuose mokymuose.
Surasiu ir persiųsiu tau - esam turėję vebinarą su ja. Jau ir ten yra daug vertngo turinio, bet vienu ypu. O šituose mokymuose patinka, kad pats savo tempu gali rinktis, ką nori pažiūrėti trumpai, kartoti patinkančias praktikas. Tikrai rekomenduoju.
Gavau tyrimų ats... nu kažkaip sujaukė mintis. Feritinas tai tikrai ne aukštumoj, nors ir telpa dar į ribas-15 su biškiu. Bet vat B12 gerokai per didelis 
turint momeny, kad aš mėsos nevartoju, tai kažkaip neramu. O vitaminų būtent B12 negeriu šiuo metu.
tai nežinau, užsiregistruosiu ryt konsultacijai, pažiūrėsim, kas čia bus.
MsuM - mano silpnybė būdavo sumuštiniai su balta kvadratine duona, olandišku sūriu ir pomidoru vakarais. Visas šitas reikalas yra tiesioginis peilis rūgštingumui ir gerklei. Irgi buvo kaip nuplikyta. Pomidorų iš viso rekomenduojama nevalgyt kurį laiką. Daržoves- jei šviežias toleruoji - viskas ok. Jei ne- tada vos vos pakaitint ( bet ne per daug - kol dar traškios išlieka).
Buvo tarpas, kai tikrai ir be miltinių, ir be įvairių padažų gyvenau, ir daržovių pakankamai daug valgiau. Ir labai tvarkingai mokėjau maitintis. Ir norėjau. O dabar....tinginystė valdo.
