Smalsute, kur įstojo?
Toks bendravimo savaitgalis gavosi 
Bet šiandien jau su savimi pabūt norisi 
Bet ta mezgėjų draugystė ant pievutės tai kažkas tokio Smagu buvo visas pamatyt.
Ir net mezginį pradėjau 
Tai kaip, mergaitės, ta pievutė, ką primezgėt?
Aš vakar susikaupiau pagaliau tos skaros mezgimui ir toks nusivylimas, gijoje man tie siūlai daug gražesni, nei mezginy, tiek spalvų išsidėstymas (gaunasi lyg kanpėta kojinė) , tiek siūlo storiu (toks plonas tysaliukas).
Net mažą gabaliuką pasimezgiau dvigubai sudėjusi ripsu. Sakau, gal tiesiog storą šaliką.
Tiesa dar turiu mocheros, tiek tamsiai, tiek šviesiai žalios, galėčiau pridėti ir vistik megzti skarą. Bet mochera - jau rizika dėl kandimo.
Et, vargai, vargeliai.
Bet ta mezgėjų draugystė ant pievutės tai kažkas tokio
Ir net mezginį pradėjau
Tikrai taip 🥰
Aš irgi vėl vyro megztinį pajudinau, kuris kokią savaitę šalia ant lovos pragulėjo neliestas 
net klaidą radau ir ištaisiau. Dabar būtų gerai patikrint, ar naujų neprivėliau
Ir vakar, ir užvakar buvom senamiesty. Šiandien irgi labai gera vakaro programa. Nežinau dar kaip darysim, bet mačiau vaikai marškinių ir uniformų pridėjo skalbt. Žinau, ką veiksiu dieną...
Smalsute, kur įstojo?
Į Žirmūnų gimnaziją (ir į inžinerijos licėjų kaip atsarginį variantą). Į Vilniaus licėjų nebandė – istorijos daliai pati nebūtų pasiruošusi, su fizika draugystė irgi ne begalinė, tai nutarėm geriau nerizikuoti ir rinktis dvi realesnes galimybes. Kitos stipriosios gimnazijos arba labai toli, arba reiktų ratais važinėti. Dėl Žirmūnų seniau buvo neramu, kad gal mažokai ten bendruomeniškumo, gal geri rezultatai ne pačiais švelniausiais būdais išspaudžiami, bet dukra po atvirų durų dienos grįžo tiesiog sužavėta, labai patiko, kaip patys mokiniai savo mokyklą pristatinėjo, džiaugėsi mokytojais.
Bet kuriuo atveju tikiu, kad bus geriau nei yra dabar – kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie mokytojai (tikrai nesakau, kad visi) pamokas veda vien tam, kad mokiniai mokyklos nenugriautų, niekas ten jų nei girdi, nei klausosi. Viena mokytoja pusę metų dienyną pildo vien "kartojimas", "medžiagos apibendrinimas", rašo dešimtukus už tai, kad bent kažkas atlikta, net netikrinusi. Kita pademonstruoja skaidres, kurių nei persirašysi (neįmanoma spėti), nei nusifotografuosi (neleidžia), ir tai reiškia, kad tema išmokta. Trečia susirgo ir iki metų pabaigos nebus kam jos pavaduoti, nes vienintelė dalykininkė, nėra iš ko semestrus vesti, permažai pažymių...
Liuks, kai susiklosto viskas į gera - įstojusiems valio.
Man šiemet dar ramu, paskui dvigubi tarpiniai ar kas ten bus, kai mažei bus stojimai - dvyniams 12 , kažkaip reiks nenuprotėt.
Atsibuvau basa sode, sukišus rankas į žemes - garsų, kvapų, šilto oro ir žemės terapija .
Pavyko šįkart didįjį gėlyną patvarkyt su vyro broliu, nemažai jam teko pakast ir velėnos panešiot. Ne mano jėgoms jau vienai ten. Užtat dabar atsirado vietos naujoms gėlėms, tik reikia protingai kažkaip pasiplanuot, kas derėtų prie esamų, ieškot pirkt. Pamažu, pamažu. Reiks užmulčiuot jr nebeužleist, kad kitąmet jau viena susitvarkyt sugebėčiau.
Sukišau ir dumplūnes, ir 1 arbūzą, 3 melionus. Šiltnamį palikau atidarytą, kaip bus taip, gal jau visgi atėjo ta vasara. Norėčiau jau ir panakvot, pagyvent ten...
Einu mezginio rankovę bent simboliškai pajudinsiu. Tvarkingai pasivežiojau į sodą, iš sodo .
Labas dienas,
Mūsuose nekažką naujienos..
Rusnė pateko į avariją, nuskrido nuo dviračio, trenkėsi veidu į šaligatvio bortelį. Gerai, kad kartu draugė buvo ir laimingu sutapimu turėjo mano tel nr. Vyrukas vienas jaunas irgi labai padėjo, greitąją iškvietė ir buvo visą laiką, kol aš atvažiavau ir dar palaukė, kol greitoji atvažiuos, kad mama šoke ko nors netinkamo nepridarytų. Nes atvažiavus radau gulinčią, nejudančią. Kaip koks košmaras prieš akis...
Gydytojai labai mieli papuolė, rūpestingi. Nuvežė į Santaršies, MRT padarė, tai visa laimė, nieko blogo su galva, nors sakė, kad ne viskas matosi, liepė stebėt. Santariškės nusiuntė į Žalgirį, nes išmušti dantys, nosis ir lūpos, kuriems jie specialistų neturi. padarė operaciją. Vienžo, laukia ilgas gijimas, labai tikimės, kad sklandus. Kol kas su skausmais ir valgymu didžiausia problema, nes pusę cm gal prasižiot gali, kramtyt ne.
Didžiausias buvo šokas, kai save pamatė šiandien veidrodyje... Tai tikiuos, kad tvirta yra susitvarkyt su situacija su aplinkinių palaikymu. Nors vakar vyras draudime paskaitė, kad yra kompensuojama psichologo konsultacija. Galvojam, gal jau čia tas momentas, kai reiktų pasinaudot.
Limit čia ta akimirka, kai nerandi tinkamų žodžių...bijau net pagalvoti, kaip turėjai jaustis atsidūrus toj situacijoj, linkiu begalinės stiprybės ir įmanomai greito gijimo! Tuos grožio reikalus ačiū D... šiuolaikinė medicina su savo pažanga tikrai sutvarkys, svarbu kantrybės vaikui, tame procese. Sakyčiau, kad tikrai nebloga mintis pasinaudoti psichologo pagalba, bent jau pabandyti, o tada jau matysit ir pritiks, ar reikia... Stipriai, stipriai mintyse apkabinu 
Limit, kaip baisu 
Mano tėčiui yra panašiai nutikę – net liko neaišku, ar automobilis partrenkė, ar visgi pats nuo kalno lėkdamas kažkaip dviračio nesuvaldė. Gerai, kad kaimynas pro šalį važiavo, rado gulintį kraujo klane be sąmonės, tada dar ir mobiliųjų nebuvo, per stebuklą mamai į namus prisiskambino, pasakė, kad išvežė greitoji į ligoninę. Bet taip savo vaiką pamatyti... Stiprybės jums sveikstant 
Žaizdos sugis, viskas šiais laikais vienaip ar kitaip pataisoma, o psichologo pagalba, jei tokia prieinama ir mergaitei priimtina – manau būtinai pasinaudokit.
O Limit... tikrai sunku žodžius atrinkti.. o tik skaitai, matyti tai išvis...
Viso ko teigiamo tik linkiu, geras mintis siunčiu, laikykis ir tu pati stiprybės jums visiems. Naudokitės visom įmanom pagalbom tikrai.
Ojei, Limitukai, stiprybės visiems... 😘 Dievaži, kaip sakai, mamai šokas bele koks. O merginai linkėjimai kuo neskausmingiau praeit tą laikotarpį..
Limit, greito gijimo dukrai ir stiprybės tau. Žinotų mamos, kur tie vaikai kris, tai visur pagalvių pridėtų.
