METŲ mezginiai

Aš kai gimdžiau prieš 23 metų, tai žydėjo geltonai kačiukai ir ... snigo... 

Apie tokį sužydėjimą nėjo net kalba, tikrai neatsimenu tokio ankstyvo. Ir kačiukai jau kadų kadės nužydėję.

Pradėjau megzt šaliką ir galvoju gal pačią norėtoją pasodint jo megzt, nes žiauriai neįdomu. Susiradau schemutę kaspino - bandysiu siuvinėt. Visokie prisiūti šniūrai madistei/stilistei tikrai nepaeis .

Šiandien toks energijos trūkumas. Ir miegot nuėjau per vėlai, ir gal sportas kiek atsiliepia. Kūną skauda, dar pakenčiamai, bet vsi tiek buvo stresas iš sėdėjimo pereiti į tokį aktyvumą.

Miego aš irgi šiandien noriu.. 

Ne iki tokio laipsnio, kad ant darbastalio griūčiau (yra buvę ir tai), bet lovytė šalia būtų labai gerai

Kapseika - o kokiam pasaulyje tavo mergaitė? 

Oi neklausk, paauglystėje, tikriausiai

Ji ir šiaip nuo kūdikystės kietas riešutėlis, visad žinojo ko nori ir kas "ne/tinka" . Nuomonės mūsų skiriasi kardinaliai, nors kartais net susidaro vaizdas, kad specialiai, jei man kas patinka, tai ji sakys, ne. 

O dabar dar ta nuotaikų kaita baisulinė, viena minutę glaustosi, kaip katinas, kitą jau išleidusi nagus. 

Stengiuosi kiek galiu laikytis atstumo. Kad ir šiandie, pareiškė, kad maudymukas mažas, o sekmadienį susitarus su draugėmis į baseiną. Nu ką, nuvežu į parduotuvę, leido, nebent dydžius atrinkti, apie modelius nė nekalbu, matuojasi, pasirodo, sakau "ar ne mažas" , jau varto akis, prie kito klausiu "ar ne didelis" jau dūsauja, galiausiai atsirenka vieną, nuperku, grįštam namo, eina dar užsidėti... ir pareiškia, bet jis man diiiidelis😎 kvėpuoju...

Arba eina su tokia iš savęs papūta striuke, sakau ko tu kuprinies, sako - nesikuprinu. 

Tai sakau, gal bliuzonas su kapišonu, pasirodo - taip. Bandau paprotinti , kad išsitrauktų kapišoną, ar bent jau dailiai prie kaklo pakeltų, sudėliotų, tai papučia akis, matot ji negali pakęsti išlindusių kapišonų, nuburba baisiausiai, kad nieko nesuprantu. Bet popiet jau išeina su ištrauktu kapišonu  

Kapseika, ir tai praeis Apsišarvuok kantrybe. Mes tai lyg ir prašokom tą paauglystę, aš savo nepamenu kažko tokio, tai gal ir vaikas į mane. Nuotaikos geros, akių nedrąsko. Su rūbais tai aišku neįtinku, na bet ne aš viena, o visa tekstilės pramonė  

Dar vakar sužinojau, kad namie niekada neruošia pamokų Nelabai esu mačius mokantis, bet vis sakydavo, kad jau baigė, ką tik mokėsi ir pan. O dabar prisipažino, kad teorijos užtenka per pamoką paklausyti, o raštu per pertraukas padaro Negaliu nesididžiuot  

Šiandien mane gundo kasiulai Tvidas ir mohera Kokių gražių spalvų yra Tikiuosi Rowan felted tweed dantis turi ​ 

 

Dar vakar sužinojau, kad namie niekada neruošia pamokų Nelabai esu mačius mokantis, bet vis sakydavo, kad jau baigė, ką tik mokėsi ir pan. O dabar prisipažino, kad teorijos užtenka per pamoką paklausyti, o raštu per pertraukas padaro Negaliu nesididžiuot

Tai man tada savo vyresnėliu tik didžiuotis ir didžiuotis, nes irgi niekaip nepagaunu besimokančio: arba tik ką pabaigė, arba pertraukėlė.  Dėl mamiškos ramybės aišku būtų neblogai, jei tas užtekimas ir su pažymiais koreliuotų, bet tavo dukrelės atveju gal taip ir yra. Nors, atvirai pasakius, netikiu mokymosi per pertraukas kokybe, nebent tai ne šiaip pertraukos, o ilgesni langai, kai gali ramiai kaip namuose susikaupti kokioje skaitykloje ar pan.

Jo, jo Liniuka, ta kantrybė pas mane - ne stiprioji pusė... O ir juokingiausia, kad dažniausiai tai dėl drabužių ir batų susikertam🤦nu bobos😁

Tavoji tai kieta mergička, kaip jau ten nesididžiuosi.... O ką ji veikia laisvu laiku, turi kokį užsiėmimą? Kaip ten ta tarptautinė draugystė? Man taip įstrigo, nes mano dičkis gi irgi meilėje lengvų kelių neieško, užsienietę susiradęs. 

Tai būtent, kad pažymiai geri, tai nėra ko kabinėtis. Nevisi dešimtukai, bet devynetai irgi gerai. Tai užtat ir džiaugiuosi, kad galvą turi.

Piešia daug laisvalaikiu. Nu ir geimina  

Tarptautinio kadro jau seniai nebėra Tas pradėjo vadovaut, tai buvo užblokuotas ir dabar net užsimint negalima Meilė buvo trumpa  

Dėl skudurų pyktis neverta. Kaip paauglių psichologė Kurienė sako, reikia leisti paaugliams viską, jei tai nekenkia savo ir kitų saugumui. Aišku baisiai sunku ir aš to nemoku taikyti, bet teorija atrodo teisinga ​ Beje paklausyk, paskaityk jos, labai teisingai kalba.

Dėkui, Liniuka, reiks ją susirasti, paklausyti. 

Smalsute, del tų pažymių, tai nėra vienos taisyklės. Kiek vaikų tiek istorijų. Aišku idealu, kai niekam nereikia nervintis, ir vaikas nepersitemdamas neša gerus pažymius.

Bet man liūdna, kai sūnaus klasiokė, šiaip labai šauni mergaitė, geriausia laidos mokinė, bet su nuslinkusiais iš streso plaukais, vaikštant pas psichologą, gerianti vaistus... Ir ne tėvai ją spaudžia, bent jau kiek sūnus pasakoja, bet pati save...

Maniškis, irgi geras fruktas, paskutinius metus nemačiau mokinantis, bet plaukė taip per viduriuką - nei giria, bei peikia.... Šiemet paskutiniai metai, tai toks neįprastas akiai vaizdas, matau mokantis, žaidimų, susitikimų su draugais sumažėjo, o ir pažymiai šovė stipriau į viršų. Jis pats juokiasi, sako aš visad jums aiškinau, kad ta 10 - 11 klasė visai nereikalingos, va dabar viską susižiūriu ir gerai, tipo toks jo planas. Netikiu, kad taip nuo nulio ima ir dabar išmoksta, spėju, kad tiesiog per pamokas lengvai įsisavindavo medžiagą, gal ten atmintis kokia ilgalaikė. Bet man tai būta neramių minčių. 

Liniuka, smagu, kad taip lengvai, be įtampos. Va maniškis sumąstęs keist gimnaziją, o vidurkis toks, kad bijau jog gali nepriimt, o senoj likt nenori. Užregistravau, bus motyvacinis pokalbis. Gal pavyks. 

Dėl rūbų- aš kartais į vidurinio apdarus negaliu žiūrėt. Kažkada kelis maišus rūbų draugo dovanotus parsinešė (visai ne mano stiliaus) ir dar tarpusavy nesuderinamus derina... bet atsimenu save paauglystėj  ir užsičiaupiu. Na, nebent tik  per kokias šventes sureguliuoju, kad su boksininko šortais nevažiuotų .... 🫣🤐

Į rūbų temą, dičkis šeštadienį eina į draugo 18-ą gimtadienį, tema: 2000-ieji. Bandom abu su MB prisimint kas ten tokio buvo ir 0 minčių, apart, kad seną mygtukinį telefoną Nokia įduot.

Kapseikos vaikai tokie realūs, žemiški   . Primena ir mane pačią, ir  maniškius . Pati buvau paaugliška, bet gana trumpai... Susirgo mama - nebebuvo prieš ką šakotis... Šiaip visiškai normalus raidos etapas. Vieniems audringesnis, kitiems gal visai ne. Vieniems vienos bėdos, kitiems kitos. Mano mažė tokia pajautrėjus, apsiverkt gali greit, išranki maistui tapus, bet rūbams - visai ne. Net kai bandau paklaust, ko reikia, siūlau išsirinkti ką nors - nemėgsta rinktis (kaip aš), geriau sako, kad nieko nereikia . Bet daug skaito, visokiais darbeliais užsiima, man visai dar miela mergaitė, galėtų daugiau šnekėtis tik .

Aš buvau iš tų, kur beveik nesimoko, super gera atmintis ir greitas suvokimas. Teko visgi išmokt mokytis universitete, nes nebebuvo galimybės

slysti be pastangų.

Nežinau, gal jau Restar ir numezgė, bet dar vienas to šaliko variantas - galima tuo dvipusiu mezgimu numegzt tik galu, kiek kaspinėlis užima, ar kiek daugiau, kaip tebn vaizdas geresnis. - visą šaliką kad ir stulpeliu. Kažkada seniai kolegė mezgė tokį, galuose tokie dvipusiai kvadratai su elniais, o visas šalikas stulpeliu.

Mano vaikai paauglystėje labai įvairiai elgėsi drabužių klausimu - tiek stiliaus, tiek dėl madingumo lygio, tiek dėl švaros ir drabužių keitimo dažnio. Bet kažkaiip manęs nei vienas netrikdė per daug. Gal tik šypseną kartais sukeldavo. Bet visada atrodė - kad tik tokios problemos būtų, visiškai nereikšminga.  Arba net ir įdomu, kaip skirtingai jų tas požiūris ir stilius formuojasi. Nežinau, gal jei būtų labai pradėję darkytis, kokiais baisiais būdais ir man nebebūtų  taip ramu. Bet pavyzdžiui iš mano tėvų tai nuolat susilaukdavo visokių pasibaisėjimo - kaip taip leidžiu aš, kaip mokykloje leidžia i pan.

O kapseikos istorija apie apsipirkimą priminė, kaip vyriausias paauglystėj su tėčiu važiavo batų pirkt. Grįžo abu pikčiausi ir be batų. Matyt dvi vyriškos ambicijos negalėjo rast kalbos. Po to girdėjau abiejų pusių pasakojimus . Tai teko po to man su sūnum važiuot ir ilgai  ir kantriau vaikščiot, kol jis rinkosi. Vyriausiam turbūt ir buvo ryškiausiai išreikšta paauglystė ir jam labai svarbu buvo būti madingam, įtikti savai aplinkai.

Paskaičiau apie mezginius ir pagalvojau, kad nieko nemezgu jau kuris laikas ir net neprisimenu. Kažkokią pirštinę vos vos pradėtą turiu, buvau savaitgalį pas tėvus pasiėmus, tai net neišsitraukiau.  O namie kažkoks keistas metas - tiek visokių reikalų iš visų pusių, kad net nėra kada. Darbe sunkus metas ir visokie kitokie reikalai apspjaudę... ai, bet nieko ir labai blogo. Čia gal gyvenimiška kompensacija už daug tuščiai praleisto laiko paskutiniu metu, kai net susitvarkyti neprisiversdavau. Tai dabar bent jau galiu pasiteisint, kad nebeturiu laiko.