Limit, noriu dar tavo pasakojimų . O tai rimtai, vyras tik nupirko bilietus ir nesuplanavo kelionės? Pakeliui iš Stambulo susidėliojai? Nes mane labai vargina tas kelionių planavimas, kaip čia optimaliai tą padaryt - iš kažką faino pamatyt, bet ir pasilikt spontaniškumo, laisvumo, nemėgstu lėkt nuo objekto prie objekto, bet jeigu nėra plano išvis, tai irgi galiu lipt sienom. O daug laiko skirti tam labai tingiu, nes, ne paslaptis, artėjant atostogoms būnu tokia išsekus, kad nelabai išvis ko noriu... Aišku, kelionės su vaikais ir be vaikų irgi skiriasi. Mes anksčiau atsikėlę galim varyt, kad ir kur į galvą šautų, bet anų be konkretaus plano/tikslo - neišjudinsi, tada begalė laiko susigaišta trainiojantis ar telefonuose sėdint. O kai tik pasakom - keliatės, važiuoam ten ir ten - kažkaip greičiau sukasi .
Mano ištiko ką tik nuostabi žinia - grįžo mylima treneriukė iš N.Zelandijos ir atsinaujins minibatutų treniruotės . Aišku, aptingau, apsileidau, bet tikiuosi vėl pajusti tą malonumą ir kūnui, ir smegenims, ir sielai . Trenerė labai smagi, nenuolaidžiaujanti ir labai kūrybinga, treniruotės praktiškai nesikartoja. Tikiuosi, kad ir laikai tiks, vieta vėl kita, bet dar pusė bėdos, nors pėsčia ir negalėsiu nueiti...