Ką veikiat?
Susitvarkėm namus, vyras sugalvojo šašlis kept tokių oru 
Aš tai šiltai sau baiginėju megztinį.
Buvau mieste, pasidariau echo, supratau, kad liga dar nepabėgo ir nusipirkau kailines tapkes 
Katuk, nieko naujo 
Pas mus šiandie pusė pavasario.
Prisodinau gėlių.
Ėjau į mišką ieškot meškinio česnako - neradau.
Eisim kokia greitą vakarienę suorganizuot - orkaitėje keptos bulvytės, sūris, žuvies piršteliai, o desertui pirtis.
Paskui gal net megztelsiu. Net liūdna, kaip rankos mezginiui nekyla. Tik darbe būnant labai noriu megzt.
Buvau vakar pas mamą- panašu ir realu, kad mano vis dar nutirpęs liežuvis yra po danties taisymo.... jos pirmas klausimas buvo, ar nesitaisei dantų 🤐🤐🤐
Bandyt B grupę pagert ir laukt dar mėnesį, kol praeis.
Aš tai privalgius vyro padaryto kugelio ir vis dar euforijoj po mezgėjų bruncho. Išėjom dviese su kaimynystėje gyvenančia moterimi paskutinės. Sava kompanija paliko mane ant ledo, bet išėjo daug geriau net dėl to 
. Susipažinau su kalnu nerealiai talentingų, kūrybingų moterų, pričiupinėjau mezginių ir siūlų, prisigaudžiau idėjų, įkvėpimo 
. Bandau su kuo nors palygint tą jausmą - tai kaip po pirmų pirčių turbūt - kai mūsų būdavo daugiau, dar ne tiek pažinojom vienos kitas, daug naujumo, daug progų ką naujo pamatyti, išgirsti. Jaučiuosi labai praturtėjusi. Buvo nerealu, kai antrąsyk atėjus jau kažkas vadina vardu, prieina padrąsint pradėt reikštis Instagrame. Nereali močiutė, kuri atvariusi su savo prieš 40 metų megzta liemene intarsija, čia pat visiškos panos su savo kūrybos mezginiais, rankom dažytais siūlais, mezgėjų būrelis iš Trakų Vokės, kurios planuoja pakviesti megzti viešumoje birželio 15 d Trakų Vokės sodyboje, tarp jų mano sekama moteris iš FB su 7 vaikais, nežinojau, kad ji dar ir mezga... O dar knygų knygų... Nuėjau 7000 žingsnių pirmyn atgal. Nors tiek. Belieka bandyt prisiūt nukirptą atnarą prie prailginto Porcelain kūno ir nieko neturiu pradėto. Taip įsikvėpus net nežinosiu, ko griebtis. Ai, dar vienas pirštines gi turiu numegzt dar... Bet kažką ir sau dar noriu pradėt labiau pavasariško.
Restar, kaip smagu skaityti įspūdžius
Aš tai vakar FB susipažinau su savo bendravarde bendrapavarde Chatinam antrą dieną, bet taip keista lyg pati su savim rašinėčiaus
Kokių įdomių patirčių 
ir smagu ir šiek tiek pavydu...
Mano gyvenime šiai dienai iki pilnos laimės trūksta to komponento "turėti ko laukti".. jei neskaitysim to "laukiu, kol pasveiksiu"
Šiaip skaitau Restar įspūdžius, ir galvoju apie save, kad turbūt nelabai man šiuo metu norisi tų naujų pažinčių mezgimo srity 
tiesiog. Parodyt pati nelabai turiu ką, nei talento, nei kūrybos prisigaudžius idėjų, nežinočiau, ką su tuo daryt-chaosas, nors persiplėšk. Žmonių gausa kažkiek erzina ir vargina.. nurašysiu tai ligai 
Bet įtariu, kad šiltėjant orams mezgėjos nueis į pogrindį, arba kitaip-išeis į laukus.
Ai, dar prie tapkių pirkau tulpių nu kaip gražiai žydi ant staliuko
[quote name="katuks" post="73136583" timestamp="1708855426"]katuks, 25 Vas 2024 - 12:03, parašė: Mano gyvenime šiai dienai iki pilnos laimės trūksta to komponento "turėti ko laukti".. jei neskaitysim to "laukiu, kol pasveiksiu"
Eit bilietų ieškot? Su naujom mezgėjom ir masiniais renginiais ir man tas pats. Visai nesinori. Knygų mugėje šiandien atbuvau minią.
Baigiau moheriuką. Džiugina. Tik aš jo nepuošiu esamų gyvenimo momentu, tai vaizdas antpakabinis. 
Screenshot_20240225_141955.jpg 1,03MB
0 Parsiųsta kartų
Surūgėlės . Arba introvertės . Man naujų patirčių norisi, nesvarbu, ką paskui su tuo darysiu/nedarysiu. Tiesiog toks šviežio oro gurkšnis, akiračio praplėtimas. Iš tiesų, tai vienu metu pasimetus buvau - ar megzt ir plepėt su sėdinčiom prie vieno stalo, ar eit knygų vartyt, ar čiupinėt, ar fotkint... Bet nusprendžiau, kad didžiausia vertybė bus apčiupinėt, kas man įdomu ir pakalbint. Pasikalbinau stalo draugę, kurios ir vardą pamiršau, kuriai irgi vienai nedrąsu ir dviese nuėjom į pažintinę ekskursiją. Į Knygų mugę nebeinu dėl tų minių, dėl bibliotekų ir akcijų, per kurias nusiperku pigiau, jeigu kažko labai reikia. Bet nebereikia tiek daug. Jau tūkstančiai į knygas suinvestuota, nebėra vietos jas sutalpint. Na, ir nebedirba mano pažįstama Litexpo, kuri kasmet parūpindavo pakvietimus. Iki vasaros tie pusryčiai dar vyks, nežinau, ar man pavyks per daržus. Kovą dėl Velykų nevyks, nebent savaite anksčiau. Vakar baigiau dukros megztinį, prisiuvau tą atnarą. Ir skalbyklė niekaip nenorėjo man sukt to megztinio nei ant 600, nei ant 800 apsukų. Po 3 pabandymų, galvoju, teks džiaut šlapią. Ir staiga girdžiu - skalbyklė tik suka, tik suka .. pažiūriu - ant 1200 apsukų... Ir jau pabaiga. Vyras nusprendė man pagelbėt... Supykau ne tas žodis, dar iki šiol nirštu. Nepadarė visiško veltinuko, bet akivaizdžiai megztinis sumažėjo, sutankējo. O ir taip buvo toks ant ribos dičkei... Ištampiau, bet nežinau, ar pavyko. Išdžius - bus matyt. Mažė smulkesnė, gal panešios ji.... Bet antro tokio megzt nebenoriu, o ir siūlų nebeturiu...
Liniuka - atrodo fainas labai. O nepatenkinta savim dėl ko? Apimčių? Ar dar sportuoji?
O koks fainas dryžius
Po šios dienos pasikuitimo lauke gal tos pilkos čiut šviesesnės norėtųs, bet šiaip tai tikrai labai 
galėtum ir surašyt receptą bo man vis sunkiau sekasi suskaičiuot tokią formą
Bilietai gal ir norėtųs, bet kažkaip sunkiai galvojas dar šiandien. Nes reiktų visą logistiką sustyguot, nenoriu net galvot. Gi turėjau planą gegužę į Kopenhagą, tai kol kas tik plano stadijoj ir yr 
Oi, Restar, tikiu kaip pikta ant vyro už tokią pagalbą...
Teisingai, manęs išvaizda nedžiugina. Esu vėliau kiek svorio priaugus, pykstu ant savęs. Su maistu jau pavyko įsivažiuot į teisingesnį kelią, bet su sportu visą dar santykiai neužsimezgę. Dėl peties negalėjau kurį laiką sportuoti, o dabar tiesiog negaliu prisiversti. Na ir tos tirpstančios rankos nežinau ar leistų viską daryt. Žodžiu blogai
Katuk, ką tau surašyt nesupratau?
O kelionės planavimas visada prasideda nuo pirmo žingsnio - nupirktų bilietų. Tada kelio atgal nebebūna
