METŲ mezginiai

Labas rytas, 

Kaip kaimiečių giminaitė, tai ir aš pasisakysiu

Ir turiu ne tik senimo kaime. Vyro sesuo gyvena ir jod dukra, 22m. mergaitė su savo vaikinu jau kuriasi kaime, vienkiemy namuką tvarkosi   

Bet... tai idėjiniai žmonės, kurie kuria grožį ten, kur gyvena. Ir stengiasi dėl aplinkinių. Vyro sesė soc. centro vadovė kaime. Patikėkit, kiek eina ir daro ir stengiasi, bet viskas taip lėtai juda... o kai kas nejuda ir visiškai... Pvz žvirkelio asfaltavimas - 20 metų problema kabo ir nei iš vietos. Autobusą irgi nuėmė, nes tuo žvirkeliu aceit nepravažiuoja... Nes niekas jo žiemą nevalo. Ūkininkai savo lėšom prabraukia, kai jau visai neapsikenčia.

Mokyklą didžiulę uždarė, jaunimui absoliučiai nėr veiklos, ypač, kai 90% jaunimo tėvų gyvena tik iš pašalpų.. Dvi šeimos iš miestelio savo vaikus į būrelius vežioja į miestą 50km. Tie aktyvūs tėvai nesėdėjo rankų sudėję ir tikrai bandė kovot, bet deja..

Ai, o dar naujos taisyklės... Tam soc centre visą gyvenimą vos ne pradirbę vietinės moteriškės virėjomis staiga turėjo išeit, ne kažkas ten valdžioj sugalvojo naują taisyklę, kad virėju gali dirbt tik tas asmuo, kuris turi atitinkamą išsilavinimą. Na ir pasirodė, kad esamų virėjų išsilavinimas visai kitas, net jei tai buvo aukštasis. Ir turėjo visas atleist ir samdyt naujus žmones. O tie nauji dabar keičias kaip kojinės ir atsakomybės 0. Nes į kaimą važinėt iš miesto nieks nenori už tokį atlygį, kurį siūlo. 

Tai va tokia realybė. 

Ir vis tiek šitų va mano žmonių iš kaimo neišrausi niekaip ​ Mieste dūsta jie jau po pusdienio. Dar tas jaunuolis mokinukas liko neapsisprendęs, ką veiks po mokyklos. Gal irgi kels sparnus kur nors toliau.

Kodėl?

Nekalbėjimas - sovietmečio traumos dalis, įkerojusi į mus giliai. Kalbėtis, diskutuoti, reikšti savo nuomonę buvo ir labai pavojinga.

Akcentas mano posto ne ten. Ne kad nepasakoti, o kad nepasikeis.

Pliam, šita savaitė man tokia kažkokia sunki emociškai, tai tie skundai ir negerovės tikrai nepakėlė nuotaikos.

Ir keista, bet nei pirtis, nei kultūrinis renginys, situacijos nepataisė, bet greičiausia tiesiog lūkesčių sau per daug prisikėliau.

Noriu tiesiog gulėt ir žiūrėt į vieną tašką...o reik keltis, eit, dirbt, spręst... blyn, net plaukuoseną vakar skalbiau per didžiausius vargus, vos prisikalbinau save...

Katuk, tu man skambi kaip žmogus be energijos. T.y. kaip mobiliukas su 1 proc. sveikatytės. O kas tave pakrauna? Kada leidai sau kad ir pagulėti?

Aš tai suprantu tą būseną, ypač plaukuosenos skalbimas surezonavo.. ir pagulėjimas ar poilsis jos pagerinimui visiškai net neveikia..  Bet kažkaip kuitiesi kuitiesi ir išsikapstai. Man tai pvz atsakomybė ir vaikai neleidžia visiškai užsiklot po kaldrom ir nelįst lauk. Nežinau, kokia ta būsena jau turėtų būt. Bet fui fui kaip jos nekenčiu, kai užeina.. Nu ir nieko labai negali padaryt. Tik tiek, kad vis dar praeina kažkada

Laukiu kol praeis... bet kol laukiu, tei būtini reikalai kažkaip turi įvykti.

Kas pakrauna? Tai vat, kad kas anksčiau kraudavo, nebeveikia,o naujų įkrovimo būdų dar neatradau. Nu tikiuosi, kad lėtas savaitgalis bent kažkiek leis atsigauti. 

Oj Katuk. Tikėkimės bent pavasario saulė kiek įkraus  

Sunkiai ir depresiškai skaitosi

Šiandiena pilna saulės! Tai kad ir lėtai, bet prasiėjau lediniais takais su laimingu šunim ;) Tikrai gera!!!

Paskui prisėdau ir projektą iki galo sugalvojau!

Mane įkrauna pasivaikščiojimai, sportas gražioj aplinkoj, renginiai ir muzika, menas. Dar vaikas, suplaunantis indus. Arba - nuoširdžiai pragulėtas šeštadienis su paprasta fantastine knyga (o tai buvau į visokią nonfiction įnikusi, uch).

Retsykiais supratimai įkrauna. Pats tas momentas, kai mokeisi, skaitei, su protingais žmonėmis diskutavai, ir  paskutinio LEGO įkritimo momentas - šast! Labai energingas.

Saulė įkrauna,bet jo- ne sėdint įkišus nosį į kompą. 

Šiandien buvo evakuacijos pratybos darbe... pastovėjom ant šalčio ir saulės 20 min

Gal dar nė visai blogai, tikiuosi kažkaip užsikurt. O jei užsitęs, bandysim ieškot ko nors prievartiniu būdu. 

Kojinės- berželiai:

 Messenger_creation_fad3f9d1-aafd-463e-a6cd-eb5822766aa5.jpeg   378,12KB   0 Parsiųsta kartų

 Messenger_creation_efad4930-aed3-4e83-924e-4897bacd6829.jpeg   340,96KB   0 Parsiųsta kartų

Katuk, liūdna dėl tokios savijautos  

Aišku, pati savo organizmą geriausiai žinai, tok tokia bejėgysto rodo kažko trūkumą. Geležies- jau aišku. Dar ten visokius kompleksinius kraujo tyrimus daro, bet tą ir pati žinai. Nes ir vit D, ir seleno, ir dar kažko trūkumas jėgas atima. Ir ilgalaikis stresas. O tau su gyvenamos vietos keitimu ir grįžimu į darbą, tų visokių emocijų netrūko. 

Aš kažkaip šiuo metu gerai jaučiuosi, o su Kurpienės kurso pagalba bandau ir į padorų- mano norimą - dydį grįžt palaipsniui. Didžiausias paskutinių dviejų savaičių pasiekimas- užmigimas iki 23 val, o ne po 00. 

Man tai pavasarinė saulė paprastai atima jėgas...

O savijauta irgi panaši kaip katuko. Nors šįkart ir objektyvios priežastys - sunki savaitė ir per mažai miego.

niuma, o kodėl berželiai?

Aš jau antidepresantų pirkau. Čili ir paprikų sėklų 🤣🤣🤣 įkraina tas pirminis etapas. Pasėt, paaugint. O paskui jau nebeįdomu 🤣🤣🤣🤣