Susigundžiau išbandyt keptą Beatos košę, tai ryte truputį pasivaikščiojau. Kaip smagu, gaivu, ramu, paukšteliai čiulba, toks truputį pavasario jausmas, nors jo dar visai nelaukiu.
Na, ir pabudus rūpi mezginys . Geras ženklas, vadinasi, judėsiu greit. Tik siūlai iš 4 babinų ir poros kamuoliukų vis susipainioja ... Susidėsiu bent skirtingas spalvas į atskirus krepšius ir puses. Tai pirmas prašymas ryte vyrui - kad atpainiotų
. Jam patinka, tipo, įdomu, kaip uždavinius spręst, o aš pasiuntu ir mieliau nutrauksiu ir prijungsiu nesusipainiojusią dalį. Man baisiai neįdomu ir gaila laiko tam. Dėl to nesiryžtu kartu megzt žakardines kojines ir pirštines, laviruot tarp 4 kamuoliukų ne mano nervams...