Jurgitak - fatalistė?
Mano galvoje turimame tavo paveiksle atsirado naujų spalvų!
Tai visas gyvenimas - lemtis. O kas sudaro gyvenimą?
Laiko tarpas nuo gimimo iki mirties?
Lemtimi galbūt pavadinčiau tam tikrą genų rinkinį. O toliau? Nu kaip pasiklosi taip išmiegosi 
arba išgyvensi. Taip, kartais tam tikros aplinkybės susidėlioja ir įvyksta kažkas, ko negali įtakot, bet ką darysi toliau su tuo, tai renkiesi pats.
Mano gyvenime yra ne vienas atvejis, kai sakiau niekada, bet yra kaip yra. Net ir mano pasirinkta profesija turi fatališką istoriją. Gyvenam tiek kiek lemta, taip kaip lemta.
Mano žodyne žodžio lemtis nėra. Kiek pastangų įdėsi, tiek ir turėsi. Dar šalia viso to yra atsitiktinumai.
Aš tai nežinau ar norėčiau kardinaliai persikvalifikuot. Tingėčiau 
Dabartinėje srityje jaučiu pasiekus neprastą lygį, bet dar mokytis ir mokytis. Norėčiau nebent nedirbti, gyventi iš kokios tapybos. Bet čia gal arčiau link pensijos
Laiko vakarais, savaitgaliais turiu sočiai. Ir vis galvoju, ką gi taip veikia tos, kurios neturi 
Manau, kad čia tik žmonių įsitikinimai, kad renkamės patys. Ir nieks nepasakys, kas teisi, o kas ne. Kaip ir Indijoje, jų filosofija, kad kas gyvena gatvėje, gyvena tik pirmą-antrą gyvenimą, kas jau turtuolis - vieną iš paskutinių.
Liniuka, o kad gimei pas savo tėvus, čia pastangos ar atsitiktinumas?
Tai gyvenimo filosofija irgi nulemta ir nieko mes čia nepakeisim
Ir plę, stadiono (ne)buvimas irgi 
Tai jei stadionas būtų lemtas, tai jis jau seniai stovėtų.
Liniuka, o kad gimei pas savo tėvus, čia pastangos ar atsitiktinumas?
Atsitiktinumas. Buvau netyčiukas
Nu jei sekti tais filosofijos vingiais, kad vaiko siela, prieš gimstant, pasirenka tėvus, tai pasirinkimas.
Tai jei stadionas būtų lemtas, tai jis jau seniai stovėtų.
Nu tai jam lemta nebūti
Ar nelemta būti? 
pasimečiau biškį lemtis ar nelemtis
Vis tiek apie lemtį, nesvarbu ar teigiama, ar neigiama.
