Aš šiandien pasidariau ir darausi dieną-dovaną sau. Vakar buvau papiktinta iki ašarų ir nervų nelaikymų. Visi trys vaikai velnių gavo. 🤐 Pilnatis prasidėjo.
v - manikūras;
v- kirpykla,
v -mažius iškomandiruotas pas kitą močiutę (sveikas, bet gyd dar neleido leist į mokyklą).
v - tvido viena rankovė baigta.
Ech pilnatis, pilnatėlė...
Naktį jutau - daug sapnavau, mažai miegojau.
Darbe stebėtinai ramu.
Bet namie biški pagriaudėjau.
Juokas per ašaras - MB gręždamas į sieną virtuvėje, sugebėjo pergręžt kiaurai į sedimąjį ir įvartį skylę į vieną iš mano mylimiausių, ten kabojusių, paveikslų🤦♀️
Einu bėgt, o tai bus bėdos.
Kokia tu, Niuma, protinga, kad rūpiniesi savimi ♥. Nuoširdi pagarba.
Šiandien pasijuto reali pilnatis. Gerai sustyguotam, iš anksto parepetuotam renginy tiek netikėtų techninių nesklandumų nutiko... Ne kritinių, pataisomų, bent tokia laimė, bet net nuėjau pažiūrėt ar ne pilnatis. Akurat, pasirodo 
. tai lengviau tam viską nurašyt.
Aš šiandien iš namų darbą pasirinkau, bet šiaip nemielas man tas darbas iš namų ko tais šiais laikais. Daugiau nervų kainuoja, nei sėdėt ofise,
Spendžiu dilemą - ar pasirinkt mažiau apmokamą ramų darbą su normaliu darbo laiku, gana nuobodų, smegenų turbūt mažiau daug reiktų, kūrybiškumo turbūt visai ne, bet būtų be šitų pastovių stresų, belangių kabinetų, neriboto darbo laiko ir tt ir pan. Galvoju, gal net pradėčiau asmeninį gyvenimą kažkur jau pradėt atkast, gal net kažką per tą ramesnį laiką gero sau sugalvočiau.
Labiausiai turbūt tas šviesos trūkumas veikia ir pastovus spaudimas. Jaučiuosi kaip įčiuožus į kažkokį urvą ir slenku juo pasroviui. Per šį laiką nieko gero dėl savęs nenuveikiau. Net nieko naujo neišmokau, tokio visai naujo sau. Kaip kurmis - išlendu biškį trumpam ir vėl po žemėm 
Pas mus prie namų pradėjo tirpt sniegas ir nesusigeria į žemę kol kas, tai braidom ežeruose. Mašiną pasistačius, tik pro vieną pusę galima išlįst, kitoj bala iki kauliukų
Norėjau ir aš tų traktorių nueit pažiūrėt, bet tiek jau to. Foto tai įspūdingos. Reiks į šviesų festivalį susiruošt kaip nors.
Aš skaičiuoju atlygį taip: ar suskaičiavus VISAS darbo valandas, jis yra šaunus. Limit, tavo darbas skamba kaip 60-70 valandų savaitė strese. Ar tai tikrai apsimoka?
Restar, dėkui už tokį apibūdinimą
Bet realiai- jo, esu įsitikinus, kad kaip lėktuve: pirma privaloma rūpintis savim, kad galėtum gelbėt kitus. Tai kartą per mėn pasiimu nuotolinį, kai suderinu ir savo reikalus. Nors per darbinius skambučius biškį į kirpyklą ir pavėlavau, bet viskas ok
O vakar pyktis/nuoskaudos/nuovargis prasiveržė po savaitės Emilio karščiavimo ir miegojimo su manim ir dar vaikų mokyklos reikalų.
Mama buvo, padėjo. Bet kartais vėl... tas jausmas, kai vienai paprasčiau, nei dviem šeimininkėm namie. Tai ekspromtu kilo mintis su anyta susiderint dėl Emilio, kad pailsėčiau nuo žmonių kiekio. Mama nuvežė. Sekmadienį pasiimsiu.
Limit, pilnai tave suprantu. Nes blaškausi atvirkščiai- tarp naujų darbų paieškų dėl galimai didesnių finansų ir dabartinės turimos laisvės
Limit, o trečio varianto nėra? Kad ir be streso, ir smegenų reikėtų? O kad dabartinį reikia keisti tai faktas. Stresas ne į sveikatą. Normalių darbų Vilniuj pilna.
Niumos meilė sau visą laiką imponavo. Ir dar tai, kiek visko ji spėja.
Kankorėžis ir mano topuose.
Kankorėžis labai girdėtas, bet man atrodo, kad nesu jo ragavusi.
Limit, o uždirbtus pinigus kur dėsi? Nu tuos didesnius? Sveikatai taisyt? Tai tas ant to išeina. Nu o smegenų mankšta? Rasi ką nors šalia. Iš tikro labai toli neverta kažkokių planų kurti, tai siūlyčiau geriau keisti, šiek tiek atsigauti, o tada žiūrėt, ar verta ten šaknis suleist
O su tais pinigais.... aš eidama dabar dirbti tikrai nepuoselėjau kažkokių finansinių vilčių, ir staiga bac vieną mėnesį pliusas, kitą vėl prisidėjo papildomai... tai kažkaip suprantu, kad tikrai kartais durys užaidari, bet langiukai prasiveria ir pasirodo net gražesnus vaizdas pro tą langą nei pro duris
Ir dar, priminsiu savo gyvenimo moto-sveikata brangiausias turtas, kaip bežiūrėsi
Oj, panos, kaip aš laukiu mūsų pirties 🥰
Ir dar priminsiu, kaip praeitoj pirtyje Katukas pasakojo, kaip ji negalės susirasti darbo. Šaunu, kad viskas pasikeitė ir dabar ji pati kitus motyvuoja!
Niumos meilė sau visą laiką imponavo. Ir dar tai, kiek visko ji spėja.
Kankorėžis ir mano topuose.
☺️ kelintą kartą antrą sakinį matau temoj,bet vis galvoju- čia ne apie mane.. Noorss- svarbu, ką turime galvoj po žodžiais 'spėti'.
T.y., nesijaučiu daranti kažką kitaip nei dauguma mūsų.
O kas turi namus, va, kaip tu, Liniuka, man atrodo ten kaip tik tiek daug kasdieninio pastovaus veiksmo ir darbų.
Jeigu apie kažkokį laisvalaikį, keliones, tai daugiau vyro įtaka, kad vienur ar kitur nulekiam ką naujo pamatyt. Aš noriu, bet tingiu, o jis išjudina.
Tai čia turbūt, kaip su mūsų visų mezgimu- tam kam tikrai norim, laiko randam ir nuveikiam Arba kas tikrai būtina.
Nors va- noriu tobulintis angų. Nusipirkus nuotolinius įrašytus kursus. Pusę perklausius, toliau tingiu. Nes, kol nereikia darbe naudot, tol ir nieko nedarau.
