Apsisaldinau vien skaitydama apie tortus . Labiausiai iš visų tas Ambasadorius sudomino, bet jau post factum . Bus tas, kurio nuorodą ir buvau įdėjus. Restoranas sakė, kad maždau po 150 g. žmogui skaičiuoja. Viskas bus gerai, aš ramiai kvėpuoju ir miegu .
Jau 2 vakar iš eilės nutiko neregėtas negirdėtas stebuklas. Pirmą vakarą buvo taip. Atsisėdau savo sofos kampe, ištiesiau kojas, užsiklojau jas vilnoniu adijalu ir ruošiausi megzti. Atėjo katinas šalia. Paprastai jis atsigula man prie šlaunies ir reikalauja meilės. Jau jam artinantis aš mentaliai ištransliavau, kad jos nesulauks, nes mano rankos bus užimtos ir neketinu nustot megzt, nes esu pikta, kad primyžo į dukros sėdmaišį. Taigi priėjo, pažiūrėjo į akis, užkniaukė, žodžiu pasakiau, kad nieko nebus, tada tik ... šast man ant kelių ir prigulė. Ir likau absoliučiai nuginkluota ir išsižiojusi,, kviečiau visus pažiūrėt ir nufotkint įrodymus. Nes čia toks nuo jo kūdikystės pirmą sykį nutiko. Čia tas padaras, kuris nepakenčia būt nei ant rankų, nei ant kojų, tik po kelionių leidžiasi būti kažkiek palaikomas. Dar viena dukra kartais sugeba kuriam laikui užhipnotizuoti, kad palaiko, bet šiaip pabėga rėkdamas ir pasipiktinęs, net apšnypščia. O vakar ta pati istorija pasikartojo net 2 kartus. Tik be įžangų, iškart ant kelių, o antrą kartą jau taisėsi visai ir miegot nakčiai, tai teko nukrapštyt vidurnaktį, nes ir aš miego norėjau. Vaikai išaiškino, kad čia turbūt katino išankstinė gimtadienio dovana man . Džiugas prisiminė, kad likus porai savaičių iki jo gimtadienio panašiai jam nutiko, kad atėjo ir atsisėdo ant kelių. Turbūt juokinga, bet jaučiuosi ypatingai pagerbta. Nes net jo mylimiausiam asmeniui šeimoje nieko panašaus nėra buvę. Realiai ant kelių galima pasidėti tik su kokia kartonine dėže, kad nebūtų tiesioginio kontakto su žmogum.
O šiaip daug darbo visom kryptim, vakar iki 10 testavau testavau naują svetainę....