MsuM - brrr. Sirgus gal 2-3 kartus, tikrai labai nemalonu... Pirmą kartą tai stebuklingai man padėjo Uvamin retard. Pernai - jau nepamenu, ką gėriau, ką pasiūlė vaistinėj rimtesnio ir papildomai kažką su spanguolėm ir bakterijom, labai panašus į tą, kur Limit įdėjus...
Niuma - tau ir sirgaliukui . Nesmagu, ale padeda tave pristabdyt biškį. Nors... kai ir vaikas serga, ir dirbt reikia, tai daug sunkiau, nei į darbą važiuot. Bent jau man tai būdavo.
Pradėjau vakar naujas pirštines. Labai mane džiugina tas procesas . Kojinių kažkaip negaliu megzti be minčių apie nešiotoją. T.y., kai nežinau, kam megzti, tai nemegzu. O va pirštines galiu megzti niekam, tiesiog. Aišku, nėra dideli tempai, dar tik trečias mezgu niekam. Gal pasiūlysiu Fb draugams, jeigu dukros nenusigriebs. Dabar mezgamas tai būtent mažei siūlysiu. Papildomas. Nes neaišku, kada ką pames, tai reikia turėt atsargų. Vienas mezgu, dar kelios minty . Jau ir apie megztinį žakardinį pasvajoju. Bet viena yra tieioig žakardint, kita - pataikyt dydį ir viską, ką reikia gražiai išformuot su tuo žakardu. Tai kažin, ar ryšiuosi. Nebent tik kažkokius elementus pažakardint. Arba pagal aprašymą.
O dėl miegojimo ypatumų... Tai juos sąlygoja aplinka . Aš užsitraukus galvą su kaldra ir užsikišus ausis išmokau užmigt gyvendama bendrabutyje. Nes nesvarbu, kad tu nori miego, bet nebūtinai šviesa bus užgesinta (kažkaip neturėjom jokių kitų lempų, tik tą palubėj) ar veiksmas aplinkui sustos. Kaimynystėje chebra baliavodavo ir per naktį (pvz prieš savo bakalaurinio gynimą beveik nemiegojau tai dėl jų), teko rast būdų atsiribot nuo visko.
Vaikų žindymas problemų nekėlė, tik dvynių, kai netilpom jau visi 4 140 pločio lovoj, tai teko kėlinėtis kaip lunatikei kas valandą. Nes valgydavo kas 2, tik skirtingu laiku . O su vienukais tai paprasta, nebūtina jokia šviesa, viskas intuityviai ten vykdavo, kartais net nepabundant.
Dabar įpratus užsikišinėt ausis, nes buvo periodas, kai vos ne pirma arba antra eidavau miegoti, o chebrai įdomiausios diskusijos apie vidurnaktį kyla. Ar parėkavimai, durų patrankymai. Dar dičkis garsiai klaviatūrą barškindavo iki paryčių, su draugais naktį šnekėdavo... tai uždarytos durys - ne kliūtis jautriam žmogui. O dabar - dažniausiai įpratimas. Įmigus pirštas pats išsiima iš ausies, o su ausų kimštukais bijau miegot, kad nepabusiu, kai reikės. Iš tos baimės išvis sunku užmigt. dėl to miegas ir sutrinka, kai žinau, kad ryte būtinai reikia anksti atsikelti, nes renginys arba vaikus kažkur svarbiai išsiųsti. Nepasitikiu vyro žadintuvu ir jo gebėjimu atsibust. dažniausiai būna viskas gerai, bet yra buvę ir išimčių. Tai tokią naktį atsimenu tik išimtis .
Dar vyras kartais paknarkia, jeigu negarsiai, tai netrankau jo alkūnėm, pati išsisprendžiu.