Su didžiuliu susidomėjimu perskaičiau Terezzos patirtį ir patarimus, nes irgi pastebėjau, kad ir sportuoju jau 3 mėnuo, bet su maistu niekaip nesusitvarkau.. Tai ir pokyčių nėr ką labai matyt O ir treneris dėl maisto nelabai ką patarė, benrais bruožais tik, tai va pati gaudausi kas kur kaip.
Tik jau patyriau, kad ryte tuščiu skrandžiu jau geriau neit sportuot Vakar vos pasivilkau po treniruotės, galvojau nukrisiu tuoj, akyse net tamsu liko
Matai kaip... Aš visada tik tuščiu skrandžiu sportuoju. Na, minimum 6h nevalgius. Bet dažniausiai nuo paskutinio valgymo būna praėję apie 10h. Antraip man toks jausmas, kad esu iki gerklės prikimšta, kaip kalėdinė žąsis. Bet čia turbūt dėl to, kad aš valgau ilgai virškinamus baltymus. Pvz. prieš eidama miegot kokį 300g jautienos steiką sudoroju. Tai ryte atsikėlus į maistą net pažiūrėt nenoriu. Tik kavos išgeriu, o po 2-3h einu sportuot, ir tik po treniruotės valgau. Bet žinoma, nesakau, kad prieš treniruotę valgyt negalima ar nereikia. Čia individualu.
Jei domina daugiau, parašyk man až. Siekiant rezultato mityba gerokai skiriasi nuo šiaip sveikos. T.y. yra gerokai griežtesnė. Bet per 3-4 mėnesius griežtą mitybą derinant su intensyviu sportu galima pasikeisti tiesiog neatpažįstamai.
Grikius valgau tik su sviestu ir užgeriu šaltu pienu. Visokios morkos į juos man skamba kaip pienas į kavą - t.y. pati tikriausia pornografija .
Kotletų su varške ragavus nesu, bet skamba skaniai. Va grūdėtą varškę į miltinių blynų tešlą tai maišydavau. Ale dabar bet kokie blynai yra pamirštas reikalas.