Prieš tai buvusiame darbe su 15 darbuotojų pamenu, kad paskutinė tradicija buvo ta, jog sukaktuvininku būna visapusiškai pasirūpinta - ir vaišėm, ir dovanėle, kuri buvo nusistovėjus - knyga. Dabartiniam dovanodavomės individualiom dovanėlėm, bet kai atėjo nauja kolegė sutarėm, kad švęsim taip - vedamės sukaktuvininkę kur nors papietaut ir apmokam už ją maistą ir dovanėlę bendrai dovanojam, kad žmogui nereikėtų niekuo rūpintis. Tai aš gavau 30 eur knygos.lt čekį, kitai - bilietus į kiną, trečiai - nepamenu ką pirkom.
Švenčiam. Darbas nuperka tortą, švęstuvininkė/-as gali atsinešti priedų.
Turim bendrą fondą, gimtadienininkas gauna dovaną už 20 EUR, dažniausia bilietai į kiną, uoga uoga čekiukas ir pan. O jis pasirūpina tortu. Pernai dar turėjome fainą tradiciją - viena kolegė labai domisi astrologija, visokių planetų išsidėstymais, tai padarydavo prezentaciją apie jubiliatą. Labai įdomu būdavo.
Aš žiemos, o ypač kai sausas šaltis būna, nemėgstu dėl besielektrinančių plaukų 
Ir kepurių. Nors beveik ir nenešioju jų, kapišonai manęs neerzina.
O šiaip tai ši savaitė man patinka. Balta, šviesu, niekur eit nereikia 
Šiandien puiki šviesa, pradėjau paveikslą tapyt. Vakare atvaro sūnėnas su drauge stalo žaidimų žaist. Padariau kokosinės panakotos, kepsim picą.
O, Liniuka, kaip dailininkiškai parašei...
Puikiai.
Ir vakaro programa beigi meniu - jaukūs, žiemiški 
Mano ofisiukis šviesus lb lb
Balta bet dėl šviesos tai pasiginčyčiau 
apsiniaukę mano kaime..
Gerai tas darbas iš namų 
išviriau plovą, padariau tinginį iš užsilikusių kūčiukų beigi baronkų.... dar silkę reiks vakarui pamarinuot
Na čia šviesos kritimo niuansai, saulės šviesa blogiau nei sniego baltumas vidurdienį 
Lenkas kolega sako, kad pas juos (piečiau Katovicų) lyja belekaip, pliys7, o sniego nuo šeštadienio nesulaukia. Transliavau ofisiuką.
Šiuo metu mano kaime snygis. Tirštas tirštas. Matomumas koks 20 metrų
Buvau su panikėm išlėkus (prieš tai vyrui buvo prisakyta sutvarkyt mašiną, kad užsikurtų ir durys užsidarytų - tai spėkit, ar ne gerai padariau, nes būtų šakės su atidarytom durim važinėtis ), tai grįžom visos laimingos - o jos dar ir gražios: viena su antru auskaru ausy, kita - su nauja šukuosena, su kirpčiukais, net pačiai baugu žiūrėt, kokia manęs ankstesnės kopija . O aš laiminga, nes gražu, oras fainas, nešalta - kokie -6-7, bet galima be pirštinių eit.
Kirpykloj vyrukas piktinosi, koks baisus oras - pasižiūrėjau į jį nesupratus. Stebėtis, aišku, nereikia, daugeliu klausimų žmonės turi įvairias nuomones. Bet ar būtina jas visada visiems garsiai reikšti? (šiuo konkrečiu atveju, tai gali reikšti ).
Prie mano namų irgi snygis. 
Tokia balta pavakario prieblanda. Gražu pro langą, bet užjaučiu, kam reikia mašina važiuoti.
Man irgi darbas iš namų. O dar labiau mėgaujuosi namais dėl to, kad galvojau jau teks pas tėvus važiuot, bet atkrito tas reikalas. Bloga aš dukra.
Dėl metų laikų neturiu aiškių simpatijų ar antipatijų. Labai sunku dideli karščiai. Didelis šaltis irgi ne kas, bet tada bent jau gelbsti šilti namai ir rūbai. O labiausiai nemėgstu tokio didelio polaidžio, kai gatvėse košė ir neįmanoma kojų nesušlapus praeit. O kai po didesnio šalčio tai atsitinka, tai dar ir namie būna šalta. O šiaip mano gera ar bloga nuotaika, mažai priklauso nuo oro.
Kepurių nemėgstu ir labai retai nešioju. Paprastai susaugusiųjų kepurės sunkiai dengia ausis, o kai jos tokios pusiau pridengtos tai man dar labiau šalta. O jei kepurė kokia gerai dengianti ausis, tai ji primena vaikišką ir atrodo labai nekaip sena stora boba su vaikiška kepure. O po to nusiėmus dar ir plaukai labai prastai atrodo. 
Užtart viršutinių rūbų be kapišono nebeperku, kad ir kaip patiktų visa kita. Nors kaip didesni šalčiai ištinka, kaip dabar, kartais užsidedu kepurę po kapišonu, nes šaltis veržiasi ir po juo.
Dėl Pirties pasikeitimų (atšaukė 01.13-01.14 savaitgalį), įkėliau į FB naują balsavimą.
Manau, turėtų leisti ir kitus variantus pridėti, jei netinka esami.
Kviečiu visas balsuot naujai
