METŲ mezginiai

Klasės vaikų mamos - labai dirbtinai, ne savo noru susikūręs grupsas, kuriame daug žmonių, kurie pagal daugelį požymių gali būti visai ne tie, su kuriais malonu bendrauti. Gali būti įdomu, o gali ir ne. Savo noru renkuosi bendrauti su mezgėjom, pvz. 

Rytdienai liko dar vienos žakardinės pirštinių poros nykštys. Giriuosi . Kol kas nežinau, kam bus. Man siaurokos, bet šiaip nėra labai mažai rankai. Klausimas, kokias naujas norėsiu pradėti. Reikės megzt martelei, kad atiduotų mano pirktas pirštines sūnui . 

Labas rytas!

Amerikos persikėlėliai irgi buvo dirbtinsi sukurtos grupės- kas į laivą tilpo, tas ir kaimynas ;)

Gadget - tuos laive vienijo noras išvykti, greičiausiai puritonizmas, kas yra gana stiprus vertybinis vienijantis veiksnys taip pat.

O dėl džiaugsmo savo ir kitų pasiekimas - paprasta! Tereikia rasti saviškius, suprantančius ir palaikančius. Tūkstantmečiais homo sapiens gyveno santykinai mažomis ir vientisomis/panašiomis bendruomenėmis. Kitoniškumas instinktų lygyje - svetimumo, nepriklausymo grupei požymis.

O kadangi tema naujesnė, gana įdomi, tai grįžtu prie ankstesnės citatos. Pati kalbi apie vientisumą/panašumą. O kaip su tuo, kad savam krašte pranašu nebūsi? Gal anai advokatei neišeina girtis tiek viskuo tarp savų, nes daug ten tokių su naujais bemsais, ifounais, tobulais vaikais, vakarėliais iki 4, garsiais ginamaisiais?

O gal besigirdamos mezginiais čia mes nesulaukiam to įvertinimo, kurio norėtume ir gautume tarp nemezgančių? Nes mezgėjos pamatys nelygias akis, kliurkas, netinkamą ilgį, aptemptumą ir pan? 

Tarp savų vientisoj grupėj gal saugiau, tarp "svetimų" - įdomiau? Ar tikrai? Ar vis tiek ir tarp tų svetimų pirmiausia neieškom kokių nors bendrumų? Vaikų, šunų, kačių, bendrų pažįstamų, hobių ir t.t.? Kitam žemyne turbūt didelį artumą pajustum vien kokiam europiečiui tiesiog?  Galiausiai visi juk žmonės esam ir tų bendrumų visada rasi, jeigu norėsi. Kaip ir skirtumų. Uždominuojantys żmonės tiesiog trukdo pažinti ir kitus grupės narius.

Šiaip rytinis pafilosofavimas lovoje. Leidau sau į ją dar sugrįžt pagulėt.

Rytas prasidės nuo meetų, prieš pirmąjį esu iš anksto pasišiaušus.

Dar nepamirškim ir noro (atviro arn nelabai) būti lyderiu, gaujos vadu. Tai man rodos, pagyros tuose uždaruose grupsuose kartais dar ir į tai būna nukreiptos. Ir šiaip, tiesiog pasigirti kažkokiu pasiekimu, arba tiktai aukštinti save, negirdint kitų ar net perrėkiant kitus, neleidžiant įsiterpti, manau yra skirtingi dalykai ir vedami skirtingų siekių.

Po ryto kelionių jaučiuos kaip gyvenanti kitoj planetoj. Mano kaime toookie pusnynai, beveik neišvažiuojami, kurie pavirsta į upes kirtus miesto ribą  

Noriu nusipirkt kokį aprašą megztinio   kuris atitiktų mano įsivaizduojamą. Nes nebenoriu nieko skaičiuot. Nerandu. O nieko mandro nenoriu, tiesog gražiai krentančio reglano su kokiu tai cinkeliu.

 Screenshot_2023-12-12-09-19-54-41_1c337646f29875672b5a61192b9010f9.jpg   114,35KB   0 Parsiųsta kartų

Krito į širdį. 

Čia Dianos Ross dukra. Imponuoja man savo veiklumu, nuoširdumu, juoku gyvenime. Stilinga! Drąsi daryti.

Diskutavom vakar su viena drauge, kokios yra patirtys skirtingos. Apie darbus. Abi esam išėjusios "į niekur". Aš TAIS METAIS, kai pajutau, kad negaliu kūrybinio darbo dirbti, ir per dvi savaites ir sumąsčiau, ko noriu, ir jau dirbau. Jai prireikė pusmečio, sakė, ieškojau ir jaučiausi nereikalinga.

Tai ir su pasiekimais pasidalijimu (sąmoningai vengiu žodžio "pagyros"), yra įvairių patirčių. Be to, labai skirtingai žmonės pateikia. Ir priima. Mes neturim džiaugsmo, džiaugimosi, pasitenkinimo savo sėkme kultūros. Ir kito sėkmė, nemokant sava džiaugtis, erzina.

Man susiskaito kad Restar minkštėja reikalavimuose sau, ką "privalo", ir dažniau įvardija sau, ko nori. Man tai uj kaip gerai skamba!

Aš už tai, kad taktiškai ir asmeniškai pasakyti pastabą. Patarimo GERIAUSIA kai paprašo.

Spėjau, beje, baigti moherio ir medvilnės du kašmyru pridėtuko obelų žiedų rausvumo skarą, tinka ji prie mano mėlynos striukės. Stoviu Rygoj, po stogine. Snyguriuoja. Laukiu traukinio į Jūrmalą.

Katuk, kaip suprantu, tai pagalbos su aprašais nereikia , kol dar pati nežinai, ko nori. Nes sekta turi savų neblogų lobynų, jeigu ką.

Daugumoj grupių didelė dalis introvertų būna. Kurie mieliau būna klausytojai. Ir ka nėra kokio mėgstančio pakalbėti, tai net liūdna/nuobodu kartais būna. Bet priklauso nuo to, kas ten reiškiasi. Žmogus aš kantrus. Gal šį vieną sykį ir kentėjau dantis sukandus.

Man patinka mano priešybės - drąsūs, linksmi, savim pasitikintys žmonės. Visą laiką stengiuosi ką nors išmokti ar sužinoti. Pasidžiaugti kito sėkme irgi nesunku.

Oi, o dabar nušoksiu į panašią, bet ir kitą temą. Apie bendravimą vis tiek, bet... tas pokalbis, kur buvau pasišiaušus iš anksto, tai buvo visai ne toks, kokio tikėjausi. Realiai ničnieko naujo nesužinojau, ir nuobodžiavau, ir juokiausi, nebegalėdama susitramdyti.  Gerai, kad vakar turėjom itin vertingą 3 val. pokalbį iš esmės apie tą patį - komunikacija socialiniuose tinkluose su ISM dėstytoja - kuri ir jauna, ir savo verslą turi, ir neabejotina profesionalė, ir sugeba pamatyti kontekstą. Tai čia 2 agentūros mergičkėlės 20+ metų naiviai dėstė mums, kad išmoksim rašyti, jeigu tik pradėsim... Prieš tai padarę analizę mūsų soc tinklų... Tai rašom mes daug juk. Galėjo ateiti su konkrečiais pavyzdžiais, kas kur tinka, o taip nusišnekėjo... Nesusilaikiau, kai iš kalbos prasprūdo apie mus, kaip turinčias 30-40 metų patirties... Nu tokios siauros, bukos ir arogantiškos, vaje vaje, nei trupučio nepasigilinę į klientą, jo poreikius, auditoriją ir turimus resursus.  Tai beveik visus metus su jais tąsomės, patirtis labai pamokanti, dabar kažkaip reikia iš to išsikapanoti pabaigiant darbus.

Užbėgant už akių, kad nurašiau jaunas - ne, viskas Ok su amžiumi, nesinori būti arganitiškom senom tarkom - prašysime (už nemažus pinigus, aišku), kad 1 mėnesį parodytų mums, kaip reikia daryti viską idealiai. Pasimokysim. Lankstumo, atvirumo, noro mokytis iš manęs/mūsų komandos neatimsi. Bet gera dirbti/bendrauti tada, kai yra abipusis bandymas suprasti, elementari pagarba ir pan.

O apie mane iš mano SM rašliavų ar epizodinio bendravimo sunku spręsti - aš kaip Šrekas/t.y. svogūnas - turiu daug lukštų .

Visada sprendžiu iš tiek duomenų, kiek turiu

Emmm... O kas jus verčis tampytis su aiškiai nedirbančia agentūra? Ir dar mėnesį už nemažus pinigus?

Man FB išmetė:

Visada sprendžiu iš tiek duomenų, kiek turiu

Emmm... O kas jus verčis tampytis su aiškiai nedirbančia agentūra? Ir dar mėnesį už nemažus pinigus?

Paklausk mano direktorės .

Hm, gal koks nors rašytinis susitarimas   verčia. Nu nes kartais gali būti ir iš kliento pusės nenaudinga ieškotis kitų, kurie nebūtinai bus geresni, o ir galbūt dar ir laiko praras

Apie receptus. Mezginių. Visada sveikintina dalintis   bet kol kas tikrinu viešai prieinamus duomenis. Pvz FB sukrautus failiukus....

Man FB išmetė:

Tavo???

Nereaaaaliai!!!

Mokytis, beje, kaifas!!!

Nepriklausomos ir drąsios moterys mane išrinko ambasadore. Bandžiau neit😅 Teko pažaisti akmuo popierius žirklės ir eit. Nu kaifas!!!

Tavo???

Nereaaaaliai!!!

ne, ne mano, sakau FB išmetė, supratau, kad kažkokios mezgėjos, net ne lietuvės, kuri niekaip su manim nesusijus nuotrauką su prierašu, kad automobilių plovykloj laukia ir mezga.