Tai aišku, kad nežinant visų aplinkybių ir konkrečios situacijos vertinimas irgi toks, vienpusis.
Bet faktas, kad kartais tą ištveri, o kartais ne. Ir kartais nematom kituose savęs 
Apie tas panegirikas psichologai sako, jog tokie žmonės turi daug kompleksų ir jaučia dėmesio trūkumą. Kai apie tai galvoji, tai ir ištvert lengviau
Smalsute - esam sektoj kažkada pirkę to siūlo, kažkur net rasčiau turbūt. Vieną kepurę mezgiau, vargino mane tas papildomas siūlas, nes labai neklusnus 
. O šiaip Google draugas kaip visada, suvesk atšvaitiniai siūlai ir pamatysi .
Mano atrodo, kad pasigirti ar pasidžiaugti yra normalu, ypač savų chebroj. ir daugeliui mūsų daugiau ar mažiau reikia pripažinimo ar bent kartais kažkiek dėmesio. Su savo mezginiais irgi lipam ant scenos.
Anos personos temos nebeplėtosiu. Gerai pagavo Kapseika, kad saugioj aplinkoj norisi išleisti emociją. Nebuvo kada išvaikščiot ją .
Sutinku su Liniuka 
visame kame
Atšvaitinio pridėtinio siūliuko Depo mačiau
Sutinku su Liniuka
Net grįžau paskaityt, ką ten tokio teisingo parašiau
Nu gerai gerai, apie darbus gal ir perdėjau truputuką
Siūlųmazge yra atšvaitinių, kaip tik dairiausi neseniai. Ir ne tik pilki!
https://siulumazgas....KxoCwY4QAvD_BwE
O dėl džiaugsmo savo ir kitų pasiekimas - paprasta! Tereikia rasti saviškius, suprantančius ir palaikančius. Tūkstantmečiais homo sapiens gyveno santykinai mažomis ir vientisomis/panašiomis bendruomenėmis. Kitoniškumas instinktų lygyje - svetimumo, nepriklausymo grupei požymis.
Iš rimtų reikalų, mezgiminių: baiginėju rausvos meditacinės skaros kraštuką.
Kašmyras laukia kantriai 
Nenori priklausyt grupei, bet ateini ieškot pripažinimo? Kažkai nesiriša.
Ir apibrėžkite, kas yra santykinai maža. 3mln maža ar didelė 
Hūtoldjaso?
Taigi vienos klasės vaikų mamos. Grupsas.
3 mln - skamba kaip labai modernios grupės požymio paieška.
