Kokia šukuosena
O blizgis yr kuklutukas toks. Bet fainas. Ir man rodos tas cinkelis visai tau tinkamas.
Kokios rankovės buvo prieš taisymą? Man norėtųsi arba ilgiau, arba trumpiau. Arba prie sijono
Psichlogija daug ką pasakytų ir apie pagyras, ir apie vaiduoklius ir apie pasidygėjimą
O ką Katukas norėjo pasakyti? . Jaučiu, kad ir šiandien dar piktoka esu, nes ir kolegės biškį nervino . Tiksliau, tai man visai neįdomu apie nieką kalbėtis. Viena iš tų retų dienų, kai susitikom biure, mokymus apie socialinių tinklų komunikaciją apturėjom, tada kartu papietaut ėjom. gal tieisog visai laukinė tampu .
Niumos šukuosena ir mane kiek nustebino, pripratus prie trumpesnės. Megztuko tas cinkelis tikrai gera idėja. Apie rankoves neturiu nuomonės, man būtų šalta . Ir dar smalsu, o kokia spalva realybėje? Nes aš matau pilką, bet sunku patikėt, kad tu tokią būtum rinkusis? Lyg dar kokio mėlynumo galėčiau įžvelgt, ar čia labiau žalumas?
Pasakyčiau, kad tai, kas tau atrodo apie nieką, kitam gali būt labai svarbu ir įdomu.
Ir apskritai, kas sakė, kad pokalbiai turi būt prasmingi. Malonūs-taip bet prasmė toks gan subjektyvus dalykas.
Bet suprantu, ką turi momeny. Kažkur šiandien užmačiau perdegimo pirminius poymius, tai vienas iš jų ir buvo greitesnis supykimas, susierzinimas. Ypač jei tai nėra įprasta. Čia tiesiog, pastebėjimas.
Aš sau tai praktiškai visus požymius prisitaikiau ką su tuo daryt, teoriškai žinau, o praktiškai neįmanoma
Katuk, ten viskas buvo įdomu tik tam pačiam žmogui apie save , jutau iš adekvačių žmonių. .
Mano psichologė tai gal pasakytų, kad niekas manęs prikalęs prie kėdės nelaikė, pvz. ir vietoj piktinimosi galėjau kur nors išeiti, pvz. pas mergaites į apačią. Bet kadangi žmonės man iš esmės įdomūs ir aš esu naivi, tai nesitikėjau, kad taip greit būsiu apsinuodijus. O kadangi dalis istorijų buvo girdėtos jau pernai, tai nebuvo net įdomu.
Aišku, reikia dar žinoti ir kitą kontekstą - pastaruoju metu dirbome su ypač dideliu šūdmaliu, gerai žinomu komunikacijos specialistu, kuris kaip ir turėjo savo darbą padaryti per vasarą, o iki šiol nepadarė, nors jau tuoj tuoj. Dėl to į visus šūdmalius žiūriu su padidintu atsargumu, ypač tuos, kurie tik patys sau įdomūs ir protingi . OK, jie gal ir objektyviai protingi, bet praleidžia progą neparodyti savo pasikėlimo, o darbai, kaip tyčia, parodo ką kitą... Ryt vėl turėsim susitikimą su agentūra, kuri leido sau pastebėti mūsų gramatines klaidas (būna mistypingo, kurį iškart taisau, vos tik pamatau, ar savo, ar kolegių - kalbu apie darbinę aplinką, ne SM ), o savo analizėje pridarė tiek klaidų, kad tik jas ir matau .
Žodžiu, turbūt visgi metų pabaiga ir resursų tam tikrų pabaiga. O kadangi prošvaistę pamatysiu tik po sausio 7 d., tai gana sunku su tuo susitaikyti. Bet nieko, mažais žingsneliais. Rasiu būdų ir atsigaut. Nuolat jų paieškau.
Metų gale visus tas lėkimas, darbų užbaigimas, vaikų pasirodymai, tamsa, išlaidos (galima tęsti ir tęsti ir nebūtinai tokiu eiliškumu) išveda iš pusiausvyros. Aš irgi tokia kiek per daug susidiorginus, dažnai prieš atsakant turiu pakvėpuoti. Dar keli dideli darbai iki Kalėdų laukia. Beveik kryželius kalendoriuje braukau
O pagyrūnai savimylos tai ne tik metų gale nervina, o nuolat. Tai suprantu Restar labai.
Šiandien važiuodama iš darbo tokiom nekažką sąlygom pagalvojau, kad gal galima ir nesisriubint rytoj, jei toks panašus oras
Restar, man viskas tavo situacijoje labai aišku, nu kodėl turėtum šūdą vadinti saldainiu, arba mandagiai nuryti emocijas...
Būtum puolus akis draskyti ar tai personai aiškinti, tada jau kas žino kuom būtų baigęsi😅
O įvardinti savo emocijas, o ypač neutralioje aplinkoje visai sveika, išleidai ir pamiršai...
Ai, nu teisingai Liniuka reziumavo, kam dabar lengva...
Aš ir turiu sau primint sau kvėpuoti, šiandien šiek tiek užsimiršau, tai plykstelėjau🙈
Aš tai į VCUP užsukau po TA, nes ten siuntinį vieną siunčiausi. Tai buvo vietos pakankamai.
Kaip tik prie paštomato pigu.lt, tai ten tikrai eilutė buvo nemaža.
Kaip gerai, kad nieko man nereik
Bet sugebėjau pamest šaliką šūds
Pametei VCUP'e? Ten kažkokia užkerėta vieta tokiems dalykams – dukra kepurę buvo pametus, tiksliau tai beveik prisiminė, kad paliko kur su draugėmis valgė, bet nei ten, nei informacijoje taip ir neatgavome. Dukra labai gailėjo – buvo megzta iš siūlo su atšvaitine gijele, taip jaukiai blizgančia tamsiais žiemos vakarais. Kažin būna kur nors tokių siūlų pirkti?