Psichologijos dar nenužudžiau. Nors daugoka psichologių man čia aplink . Psichiatrija - medicina, aukšti balai. Architektūra - tikslieji mokslai, kas yra beviltiškas peilis. tai kuo greičiau pasižiūrės į realybę, tuo greičiau pradės save atrast. nes tikrai turi talentų kitose srityse. O visu kitu galima tieisog domėtis savo malonumui.
Man rodos dailės akademijoj irgi kažkokia tai architektūra yra. Arba buvo. Nes turiu du dailioškininkų architektų paveikslus ant sienos
Psichiatrija... ir šiaip, profesijos keitimai.
Viena mano giminaitė baisiai norėjo į teisę, du kart stojo, neįstojo. Baigė TVM, kažką ten ekonominio. Padirbėjo su projektais. O tada bac, jau visai didelė ir vaiką paauginus, įstojo į psichologiją VPU, dabar, jau virs 40 metų amžiaus, studijuoja VDU psichologijos magistrą.
Mokytis ir svajoti niekada nevėlu.
Ai, nu ir nereik toli ieškot. Mano viena dukra besiruošianti stoti į biologiją nebuvo pasirinkusi kažkokio tai dalyko,12oj klasėj susirinko kreditus (mokėsi savarankiškai, kad pavytų praleistą). Ir tada pasimokiusi 1metus toj biologijoj, pamatė kad visiškai ne jos, metė ir kruopščiau rinkosi, ką norėtų. Kardinaliai ne gamtos mokslus. Ir dabar laiminga. Beveik. Užsiima ir menu ir tuo pačiu ne menu
tai ką norėjau pasakyt- kad pasirinkimas šiam etape nėra galutinis ir nekeičiamas.
Tai viską aš žinau . Norėjau perduoti tą nuotaiką, kai viskuo gąsdina, o realiai - nieko tu nežinai, kaip gyvenimas pasisuks, ko prireiks. Noras būti architekte kilo nubraižius vieną paprastą brėžinį , būti psichiatre - nes mokosi netoli psichiatrinės ir vieną knygą grožinę skaičiusi. Ta psichinių ligų tema jai visada įdomi. Bet ką ir kiek reikia mokytis - to ji tikrai nenorės, patikėkit .
Kita dukra prasitarė, kad neapsisprendžia, kuo nori būti - advokate ar prokurore . Biškį ankstoka apsispręst, bet įdomu, kad į teisę linksta. Nuo manekenės ir dizainerės nukrypo kiek .
Man rodos dailės akademijoj irgi kažkokia tai architektūra yra. Arba buvo. Nes turiu du dailioškininkų architektų paveikslus ant sienos
Psichiatrija... ir šiaip, profesijos keitimai.
Viena mano giminaitė baisiai norėjo į teisę, du kart stojo, neįstojo. Baigė TVM, kažką ten ekonominio. Padirbėjo su projektais. O tada bac, jau visai didelė ir vaiką paauginus, įstojo į psichologiją VPU, dabar, jau virs 40 metų amžiaus, studijuoja VDU psichologijos magistrą.
Mokytis ir svajoti niekada nevėlu.
Ai, nu ir nereik toli ieškot. Mano viena dukra besiruošianti stoti į biologiją nebuvo pasirinkusi kažkokio tai dalyko,12oj klasėj susirinko kreditus (mokėsi savarankiškai, kad pavytų praleistą). Ir tada pasimokiusi 1metus toj biologijoj, pamatė kad visiškai ne jos, metė ir kruopščiau rinkosi, ką norėtų. Kardinaliai ne gamtos mokslus. Ir dabar laiminga. Beveik. Užsiima ir menu ir tuo pačiu ne menu
tai ką norėjau pasakyt- kad pasirinkimas šiam etape nėra galutinis ir nekeičiamas.
Aukso žodžiai.
Ir žmogus turi išmokti pasirinkti ir pats būti už savo pasirinkimus atsakingas.
Restar, šitai dukrai gali pasakyti, kad nei advokate, nei prokurorė nebus labai ilgą laiką O darbo biržoje greičiausia teks pabūti.
Siandien savanoriavone su maltiečiais Ukmergėje. Pildėme močiučių svajones, vienai mikrobangę, kitai laikraščio prenumeratą. O bet tačiau labiausiai tiesiog džiaugėsi, kad kažkas aplankė. Viena ant patalo, kit dar ne, bet abi į lauką neišeinančios. Emociškai sunki diena.
Man bet kadangi buvom Ukmergėje, tai aplankėm Textilite Turiu naują kelnių kostiumą
Ir dar Restar antrininkę sutikau. Bet jau tokio paašumo Neturi kokios pusseserės Ukmergėj?
Liniuka, kokia tu fajna!!!!
Idomu, bet mano nuomone visiskai priesinga. Smalsu, kodel taip manai?
Man grazu skaityti jaunimo svajones. Tegul svajoja, bando, nusvyla sparnus, ir kyla vel is naujo. Platus matymo horizontas - irgi geras zenklas. Pavydziu jaunimui siandienos galimybiu.
Tiesiog tokia statistika, kad teisininkų pas mus ruošia beliakiek. Didelė jų dalis eina dirbti tiesiog eiliniais tarnautojais ar darbuotojais, kur nors kiek teisinių žinių reikia. Kita didelė dalis eina į darbo biržą. Ir tik nedidelė dalis patenka į visokius advokatų padėjėjus, iš kurių maža dalis dažnai su šeimos pagalba tampa tais advokatais. Į prokurorus gal trumpesnis kelias. Bet ir perspektyvos mažesnės.
Labai įdomu tada kodėl pas mus teisės skyrius apytuštis. Niekas net į konkursus neateina. Ir net vedėjo vieton
Bet turint teisini issilavinima gali dirbti ir kitoki darba : VTAS, teisininku privacioje imoneje, HR skyriuje, daug nauju galimybiu randasi, susijusiu su duomenu apsauga. Is savo aplinkos komentaru suprantu, kad renkantis teise labai svarbu rinktis mokykla, nes skirtingu mokyklu absolventai nera vertinami vienodai.
Idomu padiskutuoti, nes mano mama architekte. Ji norejo, kad pasirinkciau jos sriti, manau, kad sekmingai buciau ja baigusi. Bet tai nebuvo mano sirdies pasirinkimas. Bet jau kokie 5m. kaip suprantu, kad man svarbu architektura, interjeras, isdestymas, urbanistinio plano klaidos. Nors siandiena, nepaisant didelio kruvio, jauciuosi visiskai 'savo botuose', kurie niekaip nesusije nei su architektura, nei su mano vidinemis svajonemis.
Mano skyriuje yra 5 jauni žmonės po teisės studijų. Gal kažkada ir taps prokurorais
Su advokatais irgi panašiai-iki tapimo reik gerokai padirbėt tiesiog juodo techninio darbo.
Qqte, apytuštis, nes algos mažokos. Jaunimas nori visko, daug, ir iškart.
Antrininkės ir giminių tuose kraštuose neturiu (tik Alytuje 3), bet jau esu girdėjusi ne apie vieną. Kai kam aš ir į Eglę Bučelytę panaši. O pati sau jaučiuosi tokia unikali ir vienintelė .
Nuo teisės neatkalbinėsiu . Kai yra noras ne tik būti, bet ir to siekti, mokytis - viskas OK. Norai pasikeis dar ne vieną sykį. Svajonės, kai ir sieki jų, įdėdamas pastangas, yra kiek kitoks dalykas, nei sapalionės .
Textilite gi ir Vilniuje jau yra Europoj. Tik Ukmergėj dar ir išparduotuvė. Beje, persivadino į Ete studio. Ant abiejų e - po dešininį kirtį prancūziškai, tingiu ieškot.