Žaviuosi visoms bombom, kurios viena rankyte priraito puodų puodus, turbūt, kasdien. Matyt, aš ne tokia, nes man reikia abiejų. Mano puodų puodai bei skardos kažkokie mažoki, nes parūksta vėju. Ir nesakau, kad man sunku padaryti 1am kartui pavalgyti. Man sunku padaryti, kad užtektų dviems kartams. Nes mylėdama save nenoriu gamint po kelias valandas kasdien. Anksčiau pavykdavo, dabar nelabai, ypač, kai dičkis grįžta, o dar ne vienas.
O tas nedirba, tai taip sąlyginai. Viena išeina iš namų ~ 7.18 ir 3 dienas per savaitę grįžta 19-20.30... Dar visokios repeticijos sekmadieniais ar šeštadieniais. Kitai dukrai pamokos šeštadieniais iki 14 val. , nekalbu apie šiokias dienas, kai pamokos iki 16 val arba vėliau. Pernai būdavo iki 17-19, užtat nebūdavo šeštadieniais... Šiaip žmogus po darbo jau gali bent smegenis pailsinti, bet ne vaikai, nes dar namų darbai, privalomi eskizai. Laisviausias gal tas, kuris tik sportuoja 5-6 dienas per savaitę ir nebedirba, kai šalta ir sniegas. Va, pabuvo su gipsu 10 dienų, tai laisvesnis, bet nedaug tos pagalbos, kai dešinė ranka gipsuota. Daug visokios projektinės veiklos, filmavimai, montavimai - abi savaitgalio dienos didele dalim tam buvo skirtos - namų darbai.
Užtat ir sakau, kad aš laisviausia, nes man svarbu, kad kiti pailsėtų, nepervargtų ir dėl to nesirgtų, kad kuo sveikiau/įvairiau ar bent sočiau maitintųsi. Pati sau laiko irgi pasiimu, kiek man reikia, nesiskundžiu.